Neseniai paskelbta apie „Top darbdavio“ apdovanojimą, kurį jau trečius metus iš eilės gavo „Lidl“ prekybos tinklas. Naujam prekybos tinklui atėjus į rinką visi apsilankę buvo ganėtinai džiugiai nusiteikę, o darbuotojai blogo žodžio nesakė, tačiau dabar į dienos šviesą išlindo darbuotojų skundai, dėl diskriminacinės darbo aplinkos, kuri galimai žaloja dirbančių moterų sveikatą.
„Kai pirmą kartą nuėjau į „Lidl“ parduotuvę apsipirkti buvau labai nustebęs, kadangi Lietuvoje tokio tipo parduotuvių tinklo dar nebuvo. O svarbiausias dalykas, kas pirmiausia kliuvo akims ir kėlė tokią didelę nuostabą, tai paprastumas. Prekės į lentynas tiesiog sukrautos dėžėmis, o ir kainos buvo ganėtinai mažos.
Ir iškart pradėjo kirbėti mintis, kad kažkas čia ne taip. Kodėl pavyzdžiui kažko panašaus nedarė kiti prekybos tinklai? Taigi nutariau įsidarbinti pardavėju ir labiau suprasti, kodėl žmonės dėl „Lidl“ taip ėjo iš proto? Pagalvojau, kad „Top Lietuvos“ ir „Top Europos darbdavio“ sertifikatus laimėjo ne šiaip sau. Tai pamaniau bus ir puiki proga padirbėti, kaip jie patys viešai reklamuojasi, nuostabioje įmonėje“, – intriguojantį pasakojimą ir savo seklio planą dėstė portalui „Kas vyksta Kaune“ parašęs skaitytojas.
Vyras pasakojo, kad tos mintys neapleido pusantrų metų, kai pradėjo lysti įmonėje verdančios problemos. Vyras išskyrė ir kelias frazes, kurias įmonės tinklapyje gali rasti potencialūs darbuotojai, apie tai, kad „Lidl“ sąžininga savo darbuotojams ir apie saugią aplinką darbo vietoje.
Pažeidžiami teisės aktai
„Taigi iš esmės Lidl koją kiša teisės aktų pažeidinėjimas. Sąmoningai jie tai daro ar ne, bet viena aišku, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Paprastumas – prekių į lentynas krovimas dėžėmis. Ir čia turiu pateikti esmę“, – nurodė problemą paviešinti nusprendęs įmonės darbuotojas.
„Krovinių kėlimą rankomis ir būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus tvarkant krovinius rankomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 patvirtinti Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis“.
Anot teisės akto krovinių tvarkymas rankomis – tai bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač susižeisti nugarą. Krovinių kėlimas rankomis priskiriamas ergonominiams veiksniams.
Ergonominių rizikos veiksnių vertinimo įmonėje tvarką ir bendrąsias prevencijos priemones dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai rizikos veiksniai, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. V-592/A1-210 patvirtinti Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai.
„Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai reglamentuoja, kad vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas per pamainą ar dirbant kitą darbą, negali viršyti moterims 10 kg., vyrams – 30 kg.“
Diskriminuojamos moterys
Problemą pastebėjęs kaunietis pastebi, kad „Lidl“ parduotuvėje visos prekės yra sukrautos dėžėmis, kurias darbuotojai turi kilnoti ir dėlioti parduotuvėje. Tikslų svorį, kaip teigia darbuotojas, žinoti gali tik tas, kas svėrė tas dėžes.
„Tai būtų tarkim tuno konservų dėžė 11.5 kg, alaus dėžės 12 kg, marinuotų agurkų 15 kg dėžė, 20 kg sverianti apelsinų dėžė, 18 kg bananų, 15 kg citrinų , 11,5 kg makaronų (spageti) dėžė, ta pati sūrių dėžė virš 11 kg ar slyvų sulčių dėžė sverianti virš 15 kg. Žodžiu begalės vietų: daržo skyrius, bakalėja, atvėsintų produktų skyrius, kur darbuotoja keldama prekes gali susižeisti nugarą ar kitas kūno vietas“, – rašė susirūpinęs vyriškis.
Jis pastebėjo, kad didžioji dalis darbuotojų parduotuvėje yra moterys, o kai prekiaujama maisto prekėmis, kurias reikia visą laiką tikrinti ar jos dar tinkamo galiojimo, tai moterys yra priverstos kilnoti dėžes, kad galėtų rotuoti produktus.
Pastebėjęs šią problemą, darbuotojas teigia esą jis kreipėsi į „personalo skyrių su prašymu nediskriminuoti ir nebežaloti Lietuvos moterų. Kadangi skundas buvo diskriminacinio pobūdžio įmonė sureagavo, nes tai privaloma, ir išsiuntė į parduotuvę atsakingus žmones, kad pasvertų kuo daugiau prekių“.
„Po kelių dienų susitikau ir pabendravau su personalo skyriaus darbuotoju ir mane patikino, kad įmonė imsis atitinkamų veiksmų, o tai yra, kad pradės mažinti pakuočių dydžius. Dar prasitarė, kad dėžių dydžiai buvo patvirtinti nuo pat pradžios. Žodžiu, kažkas labai prasileido. Nežinau ar čia tarptautinė problema, bet Lietuvoje viskas aišku kaip diena. Aš labai apsidžiaugiau ir laukiau tolimesnių veiksmų. Deja, visiškai niekas nepasikeitė“, – įmonės iniciatyvos gerinant darbuotojų darbo sąlygas jis nesulaukė.
„Praėjus keliems mėnesiams mano žiniomis nebuvo informuotas nei vienas parduotuvės vadovas, kad neskirtų užduočių, kurias atliekant galima smarkiai susižeisti, nebuvo liepta perdaryti darbo grafikus, kad tolygiau pamainose pakliūtų vyrų ir taip toliau“, – problemą toliau dėstė vyras.
Vyras stebėjosi, kad tik daržo skyriuje ant dėžių buvo rašomi prekių svoriai, o visur kitur ne. Kilo klausimų, ar tai buvo daroma tam, kad moterys nežinotų, kokį svorį iš tiesų joms tenka kelti.
„Viena darbuotoja man yra pasakius, kai pasakiau, kad negali kelti sulčių (15 kg) – vis tiek nebegimdysiu. O kitai pasakius, kuri kėlė 15 kg kopūstų maišą atšovė, kad iš kur ištraukiau tokią nesąmonę?“, – apie pačių darbuotojų abejingumą kalbėjo jis.
Atlygis už sunkų darbą
Vyro teigimu, šiais metais įmonė pardavėjams išdalino 200 eurų vertės dovanų korteles, tiems kas išdirbo visus 2020 metus už sunkų darbą karantino sąlygomis.
„Kaip manote kokiomis sąlygomis dirbo moterys? Mane nustebino vienos darbuotojos pasakymas, kuri dirba nuo atidarymo pradžios, kad Lidl rūpinasi ir skatina darbuotojus, nors jau ne vieną išvaržą turėjusi dėl ypač sunkaus ir varginančio darbo parduotuvėje“, – stebėjosi jis.
Įmonėje dirbantis vyras atsisakė dovanos ir stebėjosi kaip situacija įmonėje nesikeitė net ir po jo pateikto skundo.
„Juk nepakeičiamų nėra. Kai sutraumuojama viena mergaitė, tiesiog ateina sveikos mergaitės eilė ir taip vyksta nenutrūkstamai. O juk „Lidl“ tinklas plečiasi ir plėsis toliau. Bus dar pasamdyta labai daug moterų, kurios patirs rimtas kūno traumas, o gal ir psichologines. Ar taip dirbti verta?“, – nusivylęs situacija kalbėjo jis.
„Nuo mano laiško kai kreipiausi į įmonę ir pasakiau, kad ji nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų ir taip diskriminuoja bei išnaudoja moteris praėjo daugiau nei du mėnesiai, bet visiškai niekas nepasikeitė“, – teigė jis.
„Mano akimis iš įmonės didžiausias spjūvis į veidą buvo šių metų sausio mėnesį paskelbtas konkursas „Mėnesio sveikuolis“ Pradžia skamba taip – būdama atsakingu darbdaviu mūsų įmonė rūpinasi mūsų darbuotojų sveikata“… Prizas 100 eurų sveikatinimuisi. Per mėnesį laimi 10 darbuotojų, kurie visą mėnesį neturėjo pravaikštos ar nesirgo (nebuvo ant bilieto).
Šio konkurso tikslas yra aiškus. Tai yra darbuotojų skatinimas kuo mažiau imti nedarbingumo bilietą. 100 eurų prizą laimėti realiai gali tik jei sėkmė aplankys. Tačiau, kad atidirbi per skausmus su patemptais raumenimis, skaudančia nugara, kojomis ir varai nemokamo masažiuko“, 0û pasipiktinimą reiškė jis.
„Na ir ką Lidl vėl laimėjo top darbdavio rinkimus ir ta proga visiems savo „top darbuotojams“ padovanojo trijų mėnesių „ŽMONĖS Cinema“ prenumeratą. Kai dėl nugaros skausmų neatsikeli iš lovos tai turbūt yra geriausia dovana – žiūrėti filmus ir serialus. Čia tik nuomonė, bet ar būtų Lidl laimėjusi šį apdovanojimą, jeigu būtų viešai pripažinusi, kad tiek metų menkina ir išnaudoja savo darbuotojas?“, – retoriškai klausė įmonėje ne pirmus metus dirbantis vyras.
„Rašydamas šį tekstą tikrai nesiekiu jokiais būdais pakenkti įmonei. Nesiekiu jos sumenkinti ar dar kokiais būdais pažeminti. Man tiesiog rūpi teisingumas, kuriuo „Lidl“ taip afišuojasi ir moterų sveikata, todėl jeigu tavo draugė, sesuo, pusseserė, mama, teta, žmona, kaimynė, pažįstama dirba „Lidl“ parduotuvėje arba susigundė įsidarbinti skaitydama kaip „Lidl“ rūpinasi savo darbuotojais, lai perskaito šį straipsnį, nes sveikata yra svarbiausias turtas“, – pridėjo jis.
Gautas ne vienas skundas
Susisiekus su Valstybinės darbo inspekcija, situaciją pakomentavo Administravimo skyriaus organizavimo ir metodų specialistė Agnė Kiškytė-Rarivanė, ji patvirtino, kad dėl prekybos tinklo „Lidl“ inspekcija 2020 metais gavo ne vieną skundą.
Specialistė pakomentavo ir kaip tokios situacijos gali būti sprendžiamos ir kaip tiriami galimi pažeidimai darbovietėje.
„Pradėję dirbti įmonėje darbuotojai yra supažindinami su darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis, būsimais darbais ir jų pobūdžiu, ypatumais, situacijomis. Įmonės darbų saugos instrukcijose paprastai nurodoma, kokie svoriai galimi kelti moterims ir vyrams, kaip elgtis situacijose, kai prekės yra sunkesnės.
Tai gali būti pagalbinės priemonės, pvz., vežimėliai, perkrovimo priemonės ar galbūt kolegos iškvietimas padėti pakelti krovinį. Tokiu atveju turi būti nurodyta, iš kokio skyriaus kada, ką pasikviesti“, – komentavo A. Kiškytė-Rarivanė.
„Visa tai organizuoja skyriaus ar pamainos vadovas. Primename, kad darbuotojai gali atsisakyti dirbti, jeigu konkretūs darbai yra nesaugūs jų sveikatai. Apie tokį atsisakymą darbuotojai turi informuoti savo tiesioginį vadovą. Jei vadovas nesiima priemonių darbo sąlygoms pagerinti, tokiu atveju darbuotojai gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ir rašyti skundą. Skundas nagrinėjamas“, – teigė ji.
A. Kiškytė-Rarivanė pažymėjo, kad įmonių patikrinimo metu VDI inspektoriai vertina įmonės vidaus norminius teisės aktus dėl krovinių tvarkymo rankomis tvarkos, darbuotojų mokymą ir supažindinimą su vidaus norminiais dokumentais, taip pat, vertina ar darbo vietose yra atitinkamos priemonės, palengvinančios sunkių krovinių kėlimą (keltuvai, vežimėliai ir t.t.).
„Jeigu Darbo inspekcija, patikrinusi įmonę, randa darbų saugos ir sveikatos pažeidimų, darbdaviui teikiamas privalomas vykdyti reikalavimas, kad tą situaciją išspręstų – būna nurodytas terminas, per kiek laiko ta problema turi būti sprendžiama.
Darbdavys sudaro priemonių planą, įgyvendina prevencines priemones ir informuoja apie reikalavimo įvykdymą. Jeigu darbdavys atsisako vykdyti reikalavimą arba dėl tik jam žinomų priežasčių jo nevykdo, tokiu atveju darbdaviui taikoma administracinė atsakomybė“, – apie galimas sankcijas komentavo pašnekovė.
Specialistė pastebėjo, kad darbuotojo patirtą žalą sveikatai dėl darbdavio veiksmų vertina gydymo įstaiga. Jei darbuotojas patiria žalą sveikatai dėl darbdavio veiksmų, jis gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į darbdavį, o šiam nesutikus – į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas.
A. Kiškytė-Rarivanė nurodė, kad darbuotojai, patyrę žalą sveikatai, pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Joje nustatoma, ar žala darbuotojo sveikatai yra sukelta dėl darbdavio veiksmų. Jei gydymo įstaiga nustatė tokią žalą, darbuotojas su išvada gali kreiptis dėl žalos atlyginimo į darbdavį.
„Jei darbe keldamas krovinį darbuotojas patyrė traumą, tokiu atveju darbdavys yra įpareigotas suteikti darbuotojui pirmąją pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir inicijuoti įvykio darbe tyrimą.
Primintina, kad visi darbuotojai yra draudžiami privalomu nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Įvykus įvykiui darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, vykdomas įvykio darbe tyrimas ir, pripažinus įvykį draudiminiu, darbuotojas gauna draudimines išmokas“, – apie galimas kompensacijas darbuotojams kalbėjo ji.
Darbuotojų sveikata – prioritetinė sritis
Situaciją pakomentavo ir „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
„Siekiame, kad darbuotojai galėtų patogiai atlikti krovos darbus bei išdėlioti prekes lentynose. Mūsų prekybos tinkle yra taikoma praktika sunkesnes dėžes su prekėmis palikti ant palečių, nuo kurių pirkėjai prekes gali patogiai pasiimti.
Paletės į prekybos salę yra išvežamos su specialiais keltuvais. Jei tenka kelti sunkesnes pakuotes, instruktuojama tai daryti ne vienam, o keliems darbuotojams kartu. Asortimento išdėstymas planuojamas taip, kad darbuotojams sunkių dėžių reikėtų krauti ir kelti kuo mažiau“, – apie darbų organizavimą šnekėjo ji.
Atstovė pažymėjo, kad visi parduotuvės darbuotojai reguliariai yra kviečiami į darbų saugos mokymus, jų metu yra pristatoma medžiaga, kaip taisyklingai kelti ir atlikti krovos darbus. Taip pat, esant poreikiui, darbuotojams yra kompensuojamos specialios apsaugos priemones, tokias kaip ortopediniai batai, nugaros saugos diržai.
„Nuolat tobuliname darbų saugos procesą ir į tai investuojame. Esame įgyvendinę projektą „120 min. darbų saugos“, kurio metu primindavome apie darbų saugą per kasdienius parduotuvės susirinkimus.
Dėl darbo sąlygų darbuotojai visada galia kreiptis į savo tiesioginį vadovą arba darbuotojų patikėtinį. Taip pat kalbame su kiekvienu darbuotoju, grįžtančiu po ligos ir atitinkamai parenkame darbo krūvį bei sudarome individualius planas, kad grįžimas vyktų palaipsniui ir sklandžiai, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę“, – apie taikomas priemones įmonėje kalbėjo L. Skersytė.
„Lidl“ atstovė L. Skersytė patikino, kad darbų sauga ir darbuotojų sveikatos stiprinimo tema įmonėje yra prioritetinės sritys, o įmonės darbuotojai jau trečius metus iš eilės yra draudžiami privačiu sveikatos draudimu. Šiais metais, atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus, jiems buvo pasiūlyta ir dar daugiau papildomų paslaugų.
„Taip pat artėjant peršalimo sezonui, visiems darbuotojams įteikėme vitaminų rinkinius imuniteto stiprinimui. Visiems įmonės darbuotojams ir jų vaikams iki 14 m. siūlome nemokamai skiepytis nuo gripo.
Nuolat skatiname darbuotojus rūpintis savo sveikata kiekvieną dieną. Kviečiame į įvairias paskaitas apie sveiką mitybą, streso įtaką organizmui ir streso prevenciją“, – komentavo įmonės atstovė.
