Iš pradžių pakvietusieji išvalyti kaminą juos išvydę trumpam netekdavo amo, mat tikėdavosi pamatyti du vyrus. Tačiau, laikui bėgant apsiprato ir dabar kauniečių kaminkrėčių Mariaus ir Jurgitos Šimkų šeima pasitinkama su šypsena ir pasitikėjimu. Jau aštuntus metus pora kartu vyksta valyti kaminų: Marius prireikus lipa ant stogo, o Jurgita procesą prižiūri ant žemės.
Kaminkrėčiais tapo netikėtai
Kaminkrėtystės pirmiausiai ėmėsi Marius. Viskas prasidėjo, kai vyras neapsikentė jo namuose neatsakingai dirbusio kaminkrėčio. „Vos išvalytas kaminas po savaitės užsikimšo. Teko vėl kviesti specialistą ir mokėti pinigus. Galvojom, nejau taip visą žiemą ir kvietinėsim kaminkrėčius?“, – pasakojo M. Šimkus.
Tuomet vyras nuvyko į statybinių reikmenų parduotuvę ir nusipirko reikiamą įrangą. Kadangi Lietuvoje kaminkrėčių kursų nėra, vyras savarankiškai pramoko kaminkrėtystės pagrindų ir ėmė prižiūrėti kaminą pats.
Pačiam išvalius – kuopti kamino neprireikė iki kito rudens. „Anksčiau kaminkrėčiai iš mūsų kamino pririnkdavo pusę ar vieną kibiriuką suodžių, o vyras tąkart pripildė pilną bulvių maišą“, – mena J. Šimkienė.
Netrukus valyti kaminus ėmė prašyti draugai, bičiuliai, nepažįstami žmonės, taip žinia vilnijo, kol netrukus Marius kuopti kaminus ėmė nuolatos.
Ne kartą apvylus ir nepasirodžius pagalbininkams, sykį talkinti vyrui pasisiūlė žmona Jurgita. Ėjosi sklandžiai, tad vyras kito pagalbininko jau nebeieškojo.
M. Šimkus kaminkrėčiu darbuojasi nuo 2009 m., J. Šimkienė prisijungė 2014 m. Tiesa, abu turi kitas profesijas: vyras yra mūrininkas, o žmona – manikiūrininkė. Dvi atžalos ir giminaičiai prie jų darbo jau priprato, nuostabų retkarčiais sulaukia tik iš nepažįstamų žmonių.
Vyras – ant stogo, žmona – ant žemės
Kaip vyksta procesas? Vos išlipę iš mašinos ir pasisveikinę, Šimkai ėmėsi darbo: užsimovė pirštines, užsidėjo respiratorius. Marius stvėrė 20 kg sveriančias kopėčias, rotorinį kamino valymo komplektą, bevielę kamerą, o Jurgita pasiėmė lagaminą su šviestuvais, prožektoriais, veidrodėliais, kauptuku suodžiams valyti. Dėl suodžių gausos kaminkrėčiai vilki juodą uniformą. Iš viso turi tris komplektus: pavasario-vasaros sezonui, žiemos sezonui ir atskirą šventiniams pasirodymams. Įdomu, kad juodas švarkas nusėtas 13 sagų – tai kaminkrėčiams laimingas skaičius. Diržus puošia sagtys su Gediminaičių stulpais ir užrašu Lietuva.
Marius kopėčiomis kabarojosi ant stogo, o Jurgita leidosi į rūsį, prie kamino apačios. Proceso metu jie palaikė ryšį mobiliuoju telefonu. Nepraėjus pusvalandžiui, vieno raudondvariečio kaminas buvo išvalytas.
„Kol vyras su įranga valo kaminą iš viršaus, aš nusileidžiu į rūsį ir stebiu, kad kamino apačioje nesusidarytų kamštis, išsemiu suodžius“, – pasakojo Jurgita Šimkienė. Ji pridūrė, kad kaminą valant reguliariai – bent 2 kartus per metus – jį iškuopti užtrunka nuo pusvalandžio iki kelių valandų. Baigus procesą ant pečiaus užklijuojamas lipdukas ir užrašoma, kada atliktas kamino valymas.
Gelbsti nuo gaisro
Kaminkrėčiai ragina tinkamai prižiūrėti kaminus, nes juose likę suodžiai gali sukelti gaisrą ir supleškinti namus. Šimkai rekomenduoja kaminus valyti bent 2 kartus per kūrenimo sezoną.
„Pasitaiko atvejų, kai randame 10 metų nevalytą kaminą. Tą išgirdę su vyru stveriamės už galvų ir galvojam, ką ten rasim? Būna ir 7 didelius maišus suodžių surenkam“, – pasakojo J. Šimkienė. Pašnekovai pažymėjo, kad siekiant, jog kaminas mažiau kimštųsi, geriausia pečių kūrenti išdžiovintomis malkomis, geriausiai kietmedžiu.
M. Šimkus stebėjosi žmonėmis, kurie neturėdami tinkamų žinių ir įrangos kaminus sugalvoja valyti patys, ir dar įvairiausiais būdais. „Vieni valo su kūjais, plaktukais, net bėgio dalį kamine esame radę. 2 valandas vargome, kol ištraukėme. Kiti kamine pramuša skylę, bet trauka pagerėja tik tam kartui. Žmonės neįvertina, kad kaminas gali užsidegti. Juk kaminus reikia valyti ne dėl to, kad netraukia, o tam, kad suodžiai neužsidegtų. Jiems degant kamine temperatūra pakyla iki 1200 laipsnių. Netvarkingi kaminai gali trūkinėti, liepsna persimesti į palėpę ir apimti visą namą. Tai – ne juokai“, – atsakingai kalbėjo Marius Šimkus.
Pašnekovai pažymėjo, kad užsienyje, tarkim Vokietijoje, kaminų savininkai prižiūrimi akyliau – pas juos į namus reguliariai atvyksta patikrinti atsakingi asmenys.
Išvalė tūkstančius kaminų
Marius šįmet skaičiuoja tryliktus kaminkrėtystės metus, jo žmona Jurgita – aštuntus. Kiek kaminų per tiek laiko kartu išvalė jau nebeskaičiuoja – svarsto, kad bus ne vienas tūkstantis. Daugiausia darbuojasi aplink Kauną. Darbo pikas prasideda rugpjūčio vidury, tuomet susidaro net kelių savaičių eilės. Maždaug sausį prasideda antra banga, kai pakūrenus, jau reikia vėl valyti. Šimkai per dieną išvalo nuo kelių iki dešimties kaminų. Darbuojasi kas antrą dieną.
Dirba ir per šventes, štai per vienas Šv. Kalėdas skubėjo gelbėti šeimos, kuri paruošusi šventinį stalą laukė vaikų. „Gelbėkit, vaikai atvažiuoja, o namai pilni dūmų!“, – į pagalbos prašymą nedvejodami atsiliepė Marius ir Jurgita Šimkai.
„Tai įvairiapusiškas darbas, nėra monotonijos, griežtų darbo valandų. Fiziškai nelengva, be to kenksminga, reikia saugoti sveikatą. Esame dirbę ir esant -30 laipsnių šalčiui. O su aukščiu susidraugauji. Beje, leidžiant dabartinėms technologijoms, apie 80-90 proc. kaminų valome iš apačios, o ant stogo užsilipti prireikia tik retkarčiais“, – kalbėjo kaminkrėtys Marius.
Šimkų šeima atviravo, kad atskiros kaminkrėčių bendruomenės Lietuvoje nėra, tačiau randa kolegų socialiniuose tinkluose, forumuose, ten apsikeičia informacija apie naujausias technologijas, darbo ypatumus.
Į kaminkrėčio darbą abu žiūri atsakingai, rūpinasi sveikatos apsauga, tinkama apranga, kelia sau aukštą darbo kokybės kartelę. „Buvo klientai, pas kuriuos surinkome du 60 l talpos maišus suodžių. Pasiteiravus, kada valyta, jie atsakė, kad prieš keturias dienas. Jie žiūrėjo ir pilną maišą suodžių ir negalėjo patikėti, sakė:
„Ar čia jūsų vyras į viršų suodžių pasiėmė ir per kaminą beria? Gyvenime, tiek suodžių nematėm!“ – Reiškia prieš tai kaminas buvo išvalytas netinkamai. Gaila, kad pasitaiko nesąžiningai dirbančių žmonių“, – apgailestavo Marius Šimkus.
Sutikti kaminkrėtį – laimė
Vilkėdami kaminkrėčio uniformą Šimkai ne tik valo kaminus, bet ir lankosi šventėse: vestuvėse, krikštynose, jubiliejuose. Atvykę pasveikina šventėjus, įteikia laimės sagą.
„Nuo seno žmonėms pamatyti kaminkrėtį yra didelė laimė. Legenda byloja, kad Anglijoje vienas kaminkrėtys išgelbėjo nuo pražūties karalių ir karalienę. Nuo to laiko sutikti kaminkrėtį ir paliesti vieną iš 13 sagų yra laimės ženklas“, – pasakojo Šimkai. Jie atviravo, kad šventėse žmonės reaguoja džiugiai, nustemba.
Jaunuosius jie pasveikina iškart išėjusius iš bažnyčios, po gėlių lietaus. Kaminkrėčiai palinki jiems laimės, sveikatos, įteikia laimės monetą.
Kiek dar laiko dirbs kaminkrėčiais Mariaus ir Jurgitos Šimkų šeima nežino. „Kol sveikata leis“, – sutartinai atsako. Šiuo metu jų planuose kelionė į pirmąjį rugsėjo savaitgalį Italijoje organizuojamą pasaulio kaminkrėčių suvažiavimą. Jo metu rengiamos įvairios varžybos, pasibuvimai.
Kelionę pora planavo dar pernai, buvo įsigiję bilietus, tačiau sustabdė pandemija. „Jau trejus metus planavome vykti, bet vis pasitaikydavo, kad renginys organizuojamas Rugsėjo 1-ąją, kai vaikams mokykloje šventė, tad atidėdavom kitiems metams. 2020-aisiais sustabdė pandemija, galbūt šįmet pavyks?“, – su viltimi atsisveikino Marius Šimkus.
