Prieš kelis mėnesius startavo Vyrų linija, į kurią gali kreiptis psichologinės, teisinės ar socialinės pagalbos ieškantys vyrai. Su jais bendrauja specialistai bei 11 savanorių, pasirengusių išklausyti, pasidalinti patirtimi ir prispaudus sunkumams – padėti. Savanorių rate – ir žinomi vyrai, perėję kone devynis pragaro ratus, tad jie tikrai turės ką patarti. Svarbiausia – išdrįsti kreiptis.
Savanoriai – iš įvairių sričių
Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovės psichologės Dovilės Bubnienės iniciatyva 2020 m. spalio pabaigoje startavusi Vyrų linija yra skirta visos Lietuvos vyrams. Besikreipiantieji su specialistais gali kalbėtis telefonu, o su savanoriais – susirašinėti el. laiškais. Savanoriai neatsisako bendrauti ir kitais būdais – kalbėti telefonu, „chat” pokalbių sistema. Pagalba teikiama darbo dienomis, nurodytomis valandomis. Iniciatyvos puslapyje pateikiami trumpi savanorių pristatymai, tad kiekvienas gali pasirinkti, su kuriuo norėtų susirašinėti, pasidalinti problemomis ir gauti palaikymą.
Kaip pažymėjo iniciatyvos autorė D. Bubnienė, vos paprašyti savanoriai nedvejodami sutiko prisijungti prie Vyrų linijos. Dabar čia savanoriauja: žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas, renginių vedėjas Saulius Paurazas, pirtininkas, ekologinių iniciatyvų autorius Giedrius Bučas, politikos mokslų profesorius Tomas Janeliūnas, verslininkas Tomas Kriščiūnas, žūklės ekspertas Eugenijus Baltauskas, tapytojas Arvydas Martinaitis, socialinio darbo atstovas Elegijus Laimikis, priklausomybių ligų konsultantas Eimantas Botyrius, psichoterapeutas Donatas Lučunas ir visuomenės sveikatos specialistė Lina Pranckevičiūtė.
Nuo šių metų ir specialistai (psichologai, psichoterapeutai, teisininkė, priklausomybių ligų ekspertas bei socialinė konsultantė) Vyrų linijoje darbuojasi neatlygintinai.
Skirtingos problemos
Psichoterapeutas, priklausomybių ligų konsultantas Lionius Demjanovas pasakojo, kad į Vyrų liniją kreipiasi su įvairiomis problemomis susiduriantys vyrai: vienus kamuoja šeimyninės problemos, konfliktai, smurtas, priklausomybės, depresija, kitus – pandemijos pasekmės: prarastas darbas, suvaržytas laisvalaikis, pomėgiai. Anot jo, apribojimai, neapibrėžtumas kelia žmonėms nerimą.
„Neapibrėžtumas mus labai žlugdo. Juk kiekvienam vyrui svarbu žinoti, kada gi pagaliau „įvyks stebuklas“ ir viskas išsispręs: kada galėsiu gauti didesnį atlyginimą? Kada mane supras? Abejonės, nežinomybė vyrus žlugdo, nes vyras iš prigimties yra nugalėtojas, o nugalėtojui labai svarbu startas ir finišas. Dabar neaišku, kada tas finišas bus“, – aiškino psichoterapeutas L. Demjanovas.
Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė D. Bubnienė paminėjo kelias skambinusiųjų situacijas. „Vienas žmogus kreipėsi su alkoholio vartojimo problema – darbe prastovos, daug laisvo laiko, tad nuo Šv. Kalėdų jis geria ir negali sustoti. Jau pavargo pats ir ieško patarimo, kaip jam iš to užburto rato išeiti. Kitas asmuo kreipėsi dėl šeimos problemų: jo žmona išvykusi į užsienį dirbti, o vyras Lietuvoje likęs su vaikais. Per šventes šeimai nepavyko susitikti, nors planavo ir labai vylėsi. Karantinas neribotam laikui apribojo susitikimus. Žmogus yra emocinėje duobėje. Į liniją kreipiasi ir agresyvūs, pikti vyrai, svarbu, kad jie ieško pagalbos, išsikalba, o specialistai padeda rasti geriausią sprendimą konkrečioje situacijoje“, – komentavo D. Bubnienė.
Specialistė džiaugėsi, kad vyrai daug drąsiau, nei prieš 10-15 metų skambina pasitarti, pasikalbėti. Jei ne išspręsti problemą, tai bent „išventiliuoti” emocijas, kurios tuomet apėmusios. „Tai – žingsnis ir į problemos sprendimą“, – sakė D. Bubnienė. Per tris mėnesius sulaukta daug skambučių iš visos Lietuvos. Kai kurie vyrai pageidauja ir gauna tęstines specialistų konsultacijas, tad bendrauja su specialistais ne vieną kartą sutartu laiku.
Nelinkę prašyti pagalbos
Vyrų linijos savanoris Eimantas Botyrius įsitikinęs, kad atėjo laikas pripažinti, jog vyrams reikalingas paprastas buvimas kartu, išklausymas, geras žodis, palaikymas ir to drovėtis nereikia.
„Vyrai nemoka prašyti pagalbos. Absoliučiai. Tai – didžiausia bėda. Dažnam vyrui paskambinti į kažkokią liniją ar, neduok Dieve, nueiti pas psichologą ar priklausomybių ligų konsultantą ir pripažinti, kad jau nesusitvarko, nežino, ką daryti – atrodo, kaip neįmanoma misija. Taip neturėtų būti“, – teigė E. Botyrius.
Jį papildė psichoterapeutas, priklausomybių ligų ekspertas L. Demjanovas. „Bandantis pasiguosti vyras sutrinka: kaip iki šiol gebėjo viską padaryti, turėjo darbą, šeimą, draugus, o dabar – ir vienur, ir kitur nesiseka, o dar ir nuolatinės kritikos iš artimųjų sulaukia. Vyras pradeda svarstyti, kad galbūt kažkas su juo negerai, gal neteisingai kažką daro“, – aiškino psichoterapeutas. Jis pridūrė, kad būtent tų abejonių dėka vyras išdrįsta pasitikslinti, ar tikrai teisingai mąsto ir kreipiasi į specialistą.
Vyrai drąsina vyrus
Vyrų linijos savanoris Tomas Janeliūnas iš patirties kalbėjo, kad vyrams sunku pripažinti, jog turi psichologinių bėdų, o juo labiau kam nors pasisakyti. „Tačiau patikinu, kad Vyrų linijos savanoriai neskubės vertinti paskambinusiųjų. Čia lauks nuoširdus išklausymas be jokių kaltinimų, palaikymas. Kartais to visai užtenka, kad po pirmojo žingsnio būtų galima žmogui padėti, nukreipti, kur gautų profesionalią pagalbą“, – sakė T. Janeliūnas ir pridūrė: „Visi esame vienu ar kitu gyvenimo etapu susidūrę su sunkumais. Kartais pasidalinimas patirtimi gali padėti, nes ne tau vienam būna sunku. Galbūt kiti galėtų patarti, kaip greičiau išeiti iš tos sudėtingos būsenos ir vėl džiaugtis gyvenimu?“, – susimąstyti siūlė T. Janeliūnas.
Kitas savanoris Saulius Paurazas teigė, kad laikyti savyje problemas ir neišsipasakoti, bandyti jas išspręsti pačiam – nėra lengva. „Kreipimasis pagalbos nėra silpnumo požymis. Tai – stiprumo ženklas, nes reikia „perlipti per save“, visuomenės stigmas. Reikia išdrįsti. Klaidinga galvoti, kad tu vienas turi problemų, ne, visi jų turim, tik vyrai mažai apie tai kalba. Būkim atviresni, dažniau paklauskim vieni kitų: „O kaip iš tikrųjų tau sekasi?“, – ragino S. Paurazas.
Sunkias skyrybas išgyvenęs savanoris Eugenijus Baltauskas dalinosi, kad jam sunkų periodą išgyventi padėjo Vyru krizių centras. „Neabejotinai, labiausiai gelbsti bendravimas, išklausymas, jausmas, kad kažkam rūpi. Jei turi artimąjį, kuriam gali visiškai atsiverti, tada gerai. Jei ne – labai gerai yra išsikalbėti specialistui”, – iš patirties kalbėjo E. Baltauskas.
Savanoris E. Botyrius baigė pokalbį su paskata: „Vyrai, linkiu jums drąsos! Linkiu daugiau kalbėti apie savo emocinę būklę ir netempti gumos: reikia – kreipkitės pagalbos, padėsim, kuo galim“, – draugiškai atsisveikino E. Botyrius.
Vyrų liniją rasite čia.
