Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai penktadienį pristatė dvejus metus trukusio projekto, kuriuo siekta sukurti tvirtą bazę neapskaitytų rūkalų vartojimo tyrimams, rezultatus. Pirmą kartą šalyje atlikto nepriklausomo tyrimo metu nustatyta, kad nelegalų dūmą traukė kas dešimtas apklaustasis, o net trečdalis surinktų pakelių nebuvo pažymėti lietuviškomis banderolėmis.
Rėmėsi dviem metodais
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų atliktas tyrimas įgyvendintas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, penktadienį pristatytas galutinis projekto rezultatas, kurio pagrindiniu išleistas ir atvirai prieinamas el. leidinys „Neapskaitytų tabako gaminių problemos vertinimo galimybės Lietuvoje“.
Instituto vadovas doc. dr. Mindaugas Štelemėkas nuotolinėje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad projekto komandą sudarė 8 mokslininkai, tam tikrais tyrimo etapais komanda buvo išplėsta iki 20 žmonių. Projektas truko dvejus metus, tiesa, dėl pandemijos jis keliais mėnesiais išsitęsė, o pagrindinis tikslas buvo sukurti sistemą, pagal kurią Lietuvoje būtų galima vertinti neapskaityto tabako vartojimą bei atlikti bandomąjį vertinimą.
„Iki šiol nepriklausomų valstybės lėšomis finansuojamų neapskaityto tabako tyrimų nebuvo atlikta. Tai svarbi tema kai vertiname legalaus tabako vartojimą, svarbu žinoti, kokia šešėlio zona formuojant tabako kontrolės politiką ir imantis veiksmų. Tokie tyrimai turėtų būti tęsiami periodiškai, manome, kad sukurta metodika tam pateikia platformą“, – projekto svarbą nusakė M. Štelemėkas.
Tyrimą sudarė dvi stambios dalys: rūkančiųjų apklausa pateikiant jiems užpildyti klausimyną ir visoje Lietuvoje rinktų tuščių tabako gaminių pakelių vertinimas.
Prisipažino kas dešimtas
Kaip aiškino Sveikatos tyrimų instituto mokslininkė dr. Vaida Liutkutė-Gumarov, minėti metodai pasirinkti dėl to, kad pasaulyje taikomi dažniausiai, ypač tiesioginę rūkalų pakuočių apžiūra laikoma pačia efektyviausia.
Apklausoje, kuri vykdyta 2019 m. rugpjūtį–rugsėjį, dalyvavo 1050 rūkančių 18–82 metų amžiaus asmenų, iš jų – 771 vyras ir 279 moterys. Vertinti visi rūkalai, tačiau labiau koncentruotasi į įprastas cigaretes. Iš respondentų surinkta informacija apie 785 tabako gaminių pakelius, išanalizuoti 473 cigarečių pakeliai.
„Nustatyta, kad nelegalias cigaretes rūkė dešimtadalis (10,7 proc.) respondentų. Svarbiausias apklausos trūkumas – kad nepakankamai vertinama nelegalių tabako gaminių dalis. Tai lemia nenoras kalbėti tokia tema, gėdos, baimės ar nepatogumo jausmas. Respondentas gali nuspręsti tyrėjui parodyti tik legalią pakuotę. Visgi metodas turi didelį privalumą – kad galime daugiau sužinoti apie patį rūkalių“, – teigiamas ir neigiamas puses įvardijo V. Liutkutė-Gumarov.
Nelegalius tabako gaminius tyrėjams nurodė nuolatos pirkę 45 metų ir vyresni, žemesnį išsilavinimą turintys, mažesnes pajamas gaunantys miestų ir kaimų gyventojai. Daugiau nelegalių cigarečių surūkė taip pat vyrai ir vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinę, mažiau uždirbantys bei intensyviau rūkantys miestų ir kaimų gyventojai.
„Toks portretas nėra išskirtinis, tyrėjai panašias nelegalių rūkalų vartojimo charakteristikas nustato ir kitose šalyse. Neteisėtų tabako gaminių vartojimas vis dar yra gana smarkiai toleruojamas“, – pastebėjo V. Liutkutė-Gumarov. 38,5 proc. rūkančiųjų nelegalių tabako gaminių įsigijimą ir vartojimą vertino neigiamai, tačiau teigė suprantą, kodėl žmonės taip elgiasi, o net 25,9 proc. tame sakė nematantys nieko blogo.
Surinkta virš 6 tūkst. pakelių
Purvinesnę tyrimo dalį sudarė vaikščiojimas ir besimėtančių cigarečių pakelių rinkimas tiek aplinkoje, tiek šiukšlių dėžėse. Užduotis, anot M. Štelemėko, buvo nelengva, nes reikėjo atspindėti tendencijas įvairiose geografinėse platumose. Sudaryta reprezentatyvi imtis, atrinkta 30 miestų ir 35 miesteliai.
Pirmasis tuščių pakelių tyrimo etapas atliktas 2019 m. rugsėjį–lapkritį, antrasis – 2020 m. vasarį–kovą ir 2020 m. birželį–rugsėjį. Sudaryti 358 maršrutai maždaug po 3 km, iš viso tyrėjai įveikė daugiau kaip 1000 km. Surinkta 6517 pakelių, įskaitant bedūmius gaminius, cigariles ir kitus rūkalus, iš kurių cigarečių – 5754 pakeliai, nors buvo užsibrėžta surinkti apie 11 tūkst. pakelių.
„Surinkta maždaug 16 pakelių per maršrutą, reikia pažymėti, kad teritorijos geografiškai netolygios, kai kuriose daugiau privačių namų, tad surinkimas tarp maršrutų galėjo gana smarkia varijuoti, tačiau rezultatas buvo gautas, ir žiūrint į tarptautines mokslines publikacijas, surinktų pakelių skaičius reikšmingas“, – komentavo M. Štelemėkas.
Kauno apskritis – septintoje vietoje
Maksimali neapskaitytų tabako gaminių dalis, mokslininkų vertinimu, sudarė apie 31,5 proc., daugiausia ne Lietuvos rinkai skirtų pakuočių surinkta Panevėžio (37,9 proc.) ir Vilniaus (37,6 proc.) apskrityse, Kauno apskritis su 28,1 proc. rikiuojasi septinta, o Vakarų Lietuvoje procentas buvo dar mažesnis. Neapskaitytų cigarečių pakelių dalis taip pat didesnė rytų pasienio srityse.
Apskritai daugiausia rasta „Chesterfield“ (visi pakeliai apskaityti, išskyrus du), „Winston“ (visi legalūs) ir „Marlboro“ (apie 11 proc. neapskaityti) prekės ženklų pakelių. Visos „LF“, „Minsk“, „Monus“, „NL New Line“, „NZ Gold“, „Premier“, „Fest“, „Korona“ cigarečių pakuotės buvo neapskaitytos. Gardino tabako fabrike „Neman“ gaminamos „Premier“,„ Minsk“, „Fest“, „NZ“ cigaretės taip pat buvo neapskaitytos.
„Apibendrinimas – nelegalių cigarečių vartojimo Lietuvoje paplitimas siekia ne mažiau kaip 9,7 proc., pagal nelegalių cigarečių pakelių dalį – 31,5 proc. Tokia dalis rastų pakelių buvo skirti ne lietuviškai rinkai. Duomenys toliau analizuojami bendradarbiaujant su užsienio šalių ekspertais“, – nurodė M. Štelemėkas.
Sveikatos tyrimų instituto vadovas pridūrė, kad apklausa gali būti nepakankamai reprezentatyvi, nes respondentai gali nutylėti nelegalių rūkalų vartojimą, tuo metu pakelių tyrimu sunku įvertinti turisto efektą, neapmuitintų prekių parduotuvių, apsipirkimo kitose šalyse faktorius.
Komerciniai tyrimai į miestelius „nelenda“
Pasiteiravus, kokie svarbiausi skirtumai tarp šio ir anksčiau Lietuvoje tabako pramonės užsakymu vykdytų panašių tyrimų, M. Štelemėkas įvardijo, kad esminis – tyrimas finansuojamas ne suinteresuotos šalies ir informacija apie jo atlikimą, metodą yra kur kas išsamesnė.
„Kai tyrimus atlieka suinteresuotos šalys, nepakankamai skaidriai pateikiama metodika, net ir rezultatus sudėtinga palyginti – nedrįsčiau lyginti su tabako pramonės atliktais tyrimais: nežinoma, kokie maršrutai sudaryti, kaip jais eita. Mes pamatėme, kad surinkimo procesas gali būti komplikuotas, lėtas ir siekiant geografiškai tiksliai padengti Lietuvą, yra didelių iššūkių“, – kalbėjo LSMU docentas.
Kaip pridėjo V. Liutkutė-Gumarov, todėl mokslininkai ir parinko kelis metodus, kad juos palygintų tarpusavy ir nustatytų, kuris galėtų būti valstybės priimtas kaip rutininis tyrimų metodas. Pramonės ir mokslo taikomas tuščių pakelių metodas iš esmės yra toks pat, tik gamintojai, kaip minėta, ne taip atvirai nurodo tyrimo aplinkybes.
Dėl to šių dviejų iniciatorių vykdomus tyrimus lyginti sudėtinga, tačiau, V. Liutkutės-Gumarov duomenimis, paskutinis pramonės finansuotas tyrimas 2019 m. parodė, kad neapskaityto tabako dalis sudaro 20 proc. Visgi bendrovės „Nielsen“ organizuojami tyrimai atliekami tik didžiuosiuose miestuose, LSMU mokslininkai apėmė ir miestelius – tai turi rimtą įtaką galutiniam rezultatui.
„Mažesni miesteliai sukuria rimtų iššūkių. Mūsų pastebėjimas, kad jie labai tvarkingi, išsivalę ir pakelių surinkome sąlyginai mažiau nei didžiuosiuose miestuose“, – įdomiu pastebėjimu pasidalijo M. Štelemėkas.
Mokslininkai pridūrė, kad apklausoje dalyvaujančiam respondentui parodžius pakelį, būdavo užpildomas penkių klausimų klausimynas – paskutinis buvo susijęs su įsigijimo vieta, tačiau jame pateikti variantai buvo perdėm abstraktūs.
Neprašyta nurodyti konkrečiai, kuriuose taškuose nelegalūs rūkalai pirkti, tad teisėsaugai ši informacija nebūtų aktuali. Pasak Sveikatos tyrimų instituto vadovo, siekta ne aiškintis nusikalstamas veikas, o bendrai įvertinti respondentų nuomonę ir rūkymo įpročius. Maždaug trečdalis apklausos dalyvių išvis nenurodė, kur pirko nelegalias cigaretas.
