Danguje galima matyti tik XVII amžiuje regėtą reiškinį – suspindo Kalėdų žvaigždė? – Kas vyksta Kaune

Danguje galima matyti tik XVII amžiuje regėtą reiškinį – suspindo Kalėdų žvaigždė?

Gruodžio 21 d. 20.21 val. danguje buvo galima matyti itin retą reiškinį – per 400 metų arčiausiai vienas prie kito priartėjo dvi didžiausios Saulės sistemos planetos – Jupiteris ir Saturnas. Tiesa, šių dviejų planetų priartėjimas vyksta maždaug kas 20 metų, tačiau pirmą kartą nuo 1623 m. jos susitiko taip arti ir dar gruodžio mėnesį, per pačią saulėgrįžą, tad šį reiškinį, kai kurie sieja su Betliejaus žvaigžde. Pasak astronomo Sauliaus Lovčiko, reginį danguje dar galima stebėti ir šią savaitę, žinoma, jei prasigiedrys.

Jupiteris ir Saturnas tarsi susijungė

„Įvyko Jupiterio ir Saturno planetų jungtis (konjunkcija). Tai planetų išsidėstymas, kada Žemė, Jupiteris ir Saturnas atsiduria vienoje tiesėje. Kai, stebint iš Žemės, regimasis atstumas tarp planetų būna labai mažas, sakome, jog įvyko didžioji jungtis. Žemė aplink Saulę apsisuka per 1 metus, Jupiteris užtrunka 12 metų, Saturnas – 30 m. Būtent dabar Jupiteris pasivijo Saturną, juos skyrė tik viena dešimtoji laipsnio. Jau daugiau nei pusę metų matėme, kaip Jupiteris artėja link Saturno“, – aiškino Molėtų astronomijos observatorijos astronomas S. Lovčikas.

Saturnas (viršuje) ir Jupiteris (žemiau) gruodžio 13 d. Virdžinijos mieste Luray (JAV)./ NASA/Bill Ingalls nuotr.

Jis pridūrė, kad vasarą šis reiškinys matėsi Pietų pusėje, artėjant rudeniui – Pietvakariuose, o žiemą – Vakaruose.

„Arčiausiai viena kitos Jupiterio ir Saturno planetos buvo pirmadienį, tačiau ir dar kelias dienas po to jos bus itin arti viena kitos, o vėliau iš lėto pradės tolti. Jupiteris pralenkęs Saturną judės tolyn į Rytų pusę (į kairę žvelgiant iš žemės)“, – patikslino astronomas.

Retas reiškinys

Toks dviejų didžiausių Saulės sistemos planetų priartėjimas paskutinį kartą vyko prieš 400 metų – Jupiteris ir Saturnas panašiu atstumu prasilenkė 1623 m., tiesa, žmonės jo nematė, nes reiškinys vyko už Saulės. Dar vienas panašaus artumo Jupiterio ir Saturno priartėjimas vyko 1226 metais, tuomet žmonės jį galėjo išvysti.

„Ir tuomet, ir dabar abi šios planetos erdvėje viena nuo kitos nutolusios šimtus milijonų kilometrų, bet 2020 m. gruodžio 21 d. žiūrint iš Žemės, jos atrodė, lyg vienas spinduolis“, – teigė S. Lovčikas.

Mokslininkai skaičiuoja, kad kitas panašus Jupiterio ir Saturno priartėjimas įvyks 2080 m. kovą.

Prakartėlė, asociatyvi./ R. Tenio nuotr.

Kalėdų žvaigždė – tik prielaida

Vieni mokslininkai kelią prielaidą, kad Biblijoje minima Betliejaus žvaigždė, kuri pasirodė Kristaus gimimo metu ir parodė kelią trims išminčiams – galėjo būti Jupiterio, Veneros ir šviesiausios Liūto žvaigždyno žvaigždės Regulo konjunkcija. Tai galėjo vykti antraisiais metais prieš mūsų erą. Kiti teigia, kad praėjus keleriems metams po Kristaus gimimo, danguje įvyko Jupiterio ir Saturno konjunkcija, kuri ir buvo praminta Kalėdų arba Betliejaus žvaigžde.

„Ar 2020 m. gruodžio 21 d. vykęs reiškinys – Betliejaus žvaigždė? Tam tikra prasme taip, nes planetų konjunkciją regėjome prieš pat Šv. Kalėdas. Kalėdų žvaigždė – tai aliuzija į Kristaus gimimo metu buvusią Betliejaus žvaigždę. Yra įvairių mokslininkų hipotezių. Vieni teigia, kad Kristaus gimimo metu, pirmaisiais mūsų eros metais, danguje tokių dalykų nebuvo. Kiti teigia, kad panaši Jupiterio ir Saturno jungtis galėjo būti 7 m. po Kristaus gimimo. Tiesa, vienas svarbus reiškinys vyko likus 12 metų iki Kristaus gimimo – pasirodė ryški Halio kometa“, – pasakojo astronomas S. Lovčikas.

Jupiteris (kairėje) ir Saturnas (dešiniau) matyti po saulėlydžio virš Jordano ežero gruodžio 21 d., šalia Chapel Hill miesto Šiaurės Karolinoje (JAV)./ NASA/Bill Ingalls nuotr.

Kada ir kur stebėti

Pašnekovas teigia, kad Jupiterio ir Saturno prasilenkimo reiškinį dar galima pamatyti danguje, tereikia sulaukti giedresnės dienos. „Antradienį – penktadienį, jei tik nusigriedrys, matysime šiuos arti esančius šviesulius. Už savaitės ar pusės mėnesio jie bus ne taip arti, betolstą vienas nuo kito“, – atkreipė dėmesį S. Lovčikas.

Norint pamatyti šį ypatingą reiškinį teleskopas nebūtinas, tereikia kiek nutolti nuo miesto šviesų, sulaukti saulėlydžio, maždaug 16 val., luktelti kol pritems ir pakelti akis į dangų, jame vis dar matysis į vienį tarsi susijungęs šviesulys: Jupiteris su Saturnu. Reiškinys matomas tik valandą laiko po Saulės nusileidimo, tad būtina susiplanuoti stebėjimą. Žiūrėti reikia į Vakarų pusę, akis pakėlus nedaug virš horizonto.

Dangus, asociatyvi./ R. Tenio nuotr.

„O jei įdomu, kaip į vieną regėjimo lauką telpa Jupiterio diskas su debesų juostomis, 4 Galilėjaus pirmąkart pastebėtais palydovais bei Saturnas su savo palydovais ir žiedais – tuomet jau reikalingas teleskopas“, – sakė astronomas S. Lovčikas.

Pagal dabartines orų prognozes, artimiausias prasigiedrinimas Kaune numatomas gruodžio 26 d., šeštadienį, antrąją Šv. Kalėdų dieną.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA