Ketvirtadienį Nacionalinio Kauno dramos teatro kvartale, apimančiame pastatus tarp Laisvės alėjos ir Kęstučio g., pradėjo veikti unikali teatro šimtmečiui skirta paroda – „Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją“. Ją apžiūrėti lankytojai kviečiami pasibaigus karantino ribojimams.
Gimtadieniui pažymėti
Kadangi dėl karantino iškilminga Nacionalinio Kauno dramos teatro 100-mečio šventė gruodžio 19 d. neįvyks, teatro bendruomenė nusprendė šią progą pažymėti unikalia paroda po atviru dangumi. Parodoje savo darbus pateikia menininkai Vytenis Jakas, Valda Verikaitė, Miglė Zdanavičiūtė, Aleksas Andriuškevičius, Tadas Vosylius, Milena Pirštelienė, Dainius Ščiuka, Tadas Vincaitis-Plūgas, Karolis Grubys. Jie naudoja skirtingus išraiškos būdus: keramikos miniatiūras, fotografiją, grafičius, stiklą, smėlio ir vaizdo instaliacijas. Kuriant parodą naudotasi medžiaga iš muziejų ir bibliotekų fondų, privačių kolekcijų.
Šiuo metu eksponuojami 9 darbai, dar keli baiginėjami.
Slaptinga Laisvės alėjos arka
Ekskursiją po parodą pradedame nuo Teatro arkos, kuri iš Laisvės alėjos veda link Ilgosios ir Tavernos salių. Arkos kairėje pusėje matyti menininko Vytenio Jako kūrinys, vaizduojantis tris sėdinčias moteris (aliuzija į Antano Čechovo pjesę „Trys seserys“), kiek toliau matyti iš spalvotų veidrodžių sukurtas užrašas „Tai ne teatras“. „Šį kūrinį inspiravo reali situacija – čia pat gyvenantys žmonės pageidavo, kad būtų užrašyta, jog arkos praeiviai neskambintų jiems į duris ir neklausinėtų: „Ar tai ne teatras?“. Vietiniai gyventojai vis sulaukdavo skambučių ir klausimų: „Ar čia Ilgoji salė? „Ar tai ne Tavernos salė?“ Užrašas pagaliau atsirado – tik ne įprastas, o veidrodinis ir per pusę sienos“, – sakė menininkas V. Jakas.
Dešinėje arkos pusėje kabo galybė įrėmintų teatro spektaklių plakatų reprodukcijų, o arkos gale vaizduojamas 50 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro lankytojus pasitinkantis legendinis administratorius Rimantas Štaras. „Pusšimtį metų R. Štaras pasitinka daugelį teatro mylėtojų pasipuošęs kostiumu ir peteliške, visi žino, kaip jis atrodo. Deja, esant dabartinei situacijai, jis sėdi namuose ir pats tampa žiūrovu, stebi spektaklius „online“, tad šis žodis užrašytas ir šalia jo atvaizdo“, – aiškino V. Jakas.
Pasipila po teatro kvartalą
Toliau žygiuojame gilyn ir sukame dešinėn – link Ilgosios ir Tavernos salių. Prie įėjimo stovi dar vienas parodos eksponatas – skulptoriaus Leono Striogos darbas „Juozas Grušas“. Laiptais nusileidus į pastato apačią pasitiks Miglės Zdanavičiūtės vaizdo instaliacija ,,Hamleto” tema, tiesa, ji dar kuriama.
Darbai teatro prieigose ir užkabariuose pasipila įvairiausiose vietose: ant sienų, tvorų, langų ir pan.
Einant link Nacionalinio Kauno dramos teatro pagalbinių patalpų, esančių Mažųjų scenų kiemelyje, matome ant sienos kabantį laikraščio fragmentą, ant tvoros pritvirtintas karikatūras, tai vadinamoji „Karikatūrų galerija“. Joje vaizduojamos įvairiausios spaudoje rastos karikatūros apie teatrą, jo kūrėjus, pvz., Borisą Dauguvietį. Ekspozicija nuves ir į „Romuvos“ laikinosios kino salės kiemelį, kur kabo fotografijų serija: „O koks tu, kai nevaidini?“.
Parodą užbaigia pastato, esančio Kęstučio g. 64, languose eksponuojami darbai: šoninėje pusėje – keramikės Milenos Pirštelienės keramikos kūriniai, o nuo gatvės pusės atsiveria Valdos Verikaitės stiklo darbai, juose įamžinti vyresnės kartos aktorių vaidinti personažai. „Jie žvelgia iš langų liudydami, kad asmenybės kuria istoriją. Namas tarytum atgyja per jų energiją“, – teigė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.
„Stiklas atspindi aktoriaus profesiją, kuri tarsi sugeria į save daug skirtingų personažų ir paskui kažką atspindi, kaip ir veidrodis ar stiklas“, – pridūrė parodos kuratorė Agnė Taliūtė.
Čia klaidžiojo nedaugelis
Parodos meno vadovas Edgaras Klivis teigė, kad paroda išsisklaido po savotišką teatro kvartalą, tarsi „miestą mieste“. „Tai teritorija su savom tvorom, užkaboriais, paslaptingais laipteliais, ir net teatro darbuotojai nežino, kur jie veda. Apžiūrint parodą galima čia paklajoti, pakaišioti nosį po paslaptingas vietas, paklaidžioti. Manau, nedaug žmonių yra šią vietą ilgiau patyrinėję kojomis“, – sakė E. Klivis.
Anot meno vadovo, paroda išskirtinė, nes pateikia ne „sausus“ dokumentus, o atgaivina istoriją lauko erdvėje. „Pasitelkiant šiuolaikinius menininkus bandoma grąžinti istorijai energiją, jausmą. Didžiąją dalį kūrinių galima pavadinti istorinės atminties meninėmis reinterpretacijomis. Šiuolaikiniai menininkai dokumentus ar reiškinius ,,perdirbo” į savo meno kūrinius, tarsi grąžindami jiems energiją, intrigą, asmeninį santykį“ – teigė E. Klivis.
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas akcentavo, kad paroda atidaroma 100-mečio išvakarėse, tačiau lankytojų į ją pakviesti dar negali – nes karantinas. „Kviesime parodą apžiūrėti pasibaigus karantino ribojimams“, – pažymėjo E. Stancikas. Jis pridūrė, kad per šimtą metų teatras patyrė įvairiausių laikotarpių, tad ir gimtadieniai buvę skirtingi.
„Kuriantis teatrui aktoriai, kiti kūrėjai tikriausiai negalvojo, kad teatras sulauks tiek daug metų, jie vylėsi išgyventi tik artimiausią laikotarpį. Po karo prasidėjo dar vienas sunkmetis: trėmimai, žudymai… Buvo daug nežinios, kaip klostysis kultūra, teatras. Tačiau jie buvo reikalingi ir atgijo! (…) Atėjau į teatrą dirbti, kai jis minėjo 70-metį. Praėjo daug laiko ir įsitikinau, kad kiekvienas gimtadienis yra ypatingai svarbus, nes suvoki, kokios istorijos dalimi tu esi. O šio teatro istorija yra unikali ir ji privalo tęstis“, – teigė E. Stancikas.
Veiks ištisus metus
Paroda „Teatro galerija 100: asmenybės kuria istoriją“ veiks visus metus, ją apžiūrėti bus galima ištisą parą. Paroda sukurta Nacionaliniam Kauno dramos teatrui bendradarbiaujant su VDU Meno kuratorystės programos ir VU Kūrybos komunikacijos programų studentėmis Milda Gineikaite, Agne Taliūte, Deimante Patumsyte, Julija Selezniova, Vilte Mykolaityte. Parodą kuruoja NKDT meno vadovas Edgaras Klivis ir generalinio direktoriaus pavaduotoja Agnė Burovienė.
