Pažymint gruodžio 1-ąją minimą Pasaulinę AIDS dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. ŽIV Lietuvoje dažniau plito per heteroseksualius santykius.
Kaip remiantis ULAC stebėsenos duomenimis nurodoma centro pranešime, per 11 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 104 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 74 vyrams ir 30 moterų. Tai 30 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pagal galimą užsikrėtimo būdą kas antras žmogus, kuriam šiemet nustatyta ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu, dauguma (42) – heteroseksualių ir 10 – homoseksualių santykių metu. Dar 25 asmenys šiais metais užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 27 asmenų galimas ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Pagal apskritis šiemet daugiausia naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus apskrityje (44), toliau rikiuojasi Klaipėdos apskritis – 16 atvejų, Kauno – 11, Šiaulių – 7, Panevėžio – 6, Alytaus – 5, Marijampolės – 4, Tauragės – 2, Telšių – 2 ir Utenos apskrityje – vienas atvejis bei nežinoma gyvenamoji vieta – 2 asmenys.
Lietuvoje šiemet diagnozuoti keturi ŽIV užsikrėtę užsieniečiai. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV nustatyta 35-39 metų amžiaus grupėje. Iš viso iki š. m. gruodžio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 3427 ŽIV užsikrėtę žmonės, iš kurių vyrų 3,7 karto daugiau nei moterų – atitinkamai 2703 vyrai ir 724 moterys.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį (2010-2019) Europoje naujai diagnozuotų ŽIV užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo 19 procentų, tačiau ES/EEE šalyse priešingai, naujų ŽIV atvejų per tą patį laikotarpį sumažėjo 9 procentais. Pasak PSO, žmonių, gyvenančių su nediagnozuota ŽIV infekcija, skaičius Europos regione didėja, o ES/EEE šalyse stebima priešinga tendencija, t.y. mažėja žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV infekcija.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pernai Europoje diagnozuota daugiau kaip 136 tūkst. naujų ŽIV atvejų, iš kurių maždaug penktadalis (20 proc.) ES/EEE šalyse ir dauguma (80 proc.) rytinėje Europos regiono dalyje.
Tiek Vakarų tiek Centrinėje Europos dalyje pagal ŽIV užsikrėtimo būdą tarp naujai diagnozuotų atvejų dominavo vyrai turintys lytinius santykius su vyrais – atitinkamai 40 proc. ir 27 proc. visų naujų ŽIV atvejų registruotų 2019 metais. Tuo tarpu Rytų Europoje daugiausiai (69 proc.) naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų pernai užregistruota per heteroseksualius santykius.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešime pažymima, kad kas antra (53 proc.) ŽIV diagnozė pernai buvo nustatyta vėlyvoje ŽIV infekcijos stadijoje, kai imuninė sistema jau pažeista. Tai ženklas, kad testavimo strategijos Europos regione neveikia tinkamai, norint anksti diagnozuoti ŽIV infekciją ir užkirsti kelią ŽIV infekcijos platinimui, kai žmonėms net nežino apie savo infekuotumą.
Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vadovės A. Ammon, norint pasiekti pasaulinius darnaus vystymosi tikslus ir iki 2030 m. įveikti AIDS epidemiją, būtina plėtoti įvairesnes testavimo dėl ŽIV strategijas, tarp kurių greito testavimo dėl ŽIV paslaugas, savikontrolės ŽIV testus bei bendruomeninį testavimą. Taip pat norint sumažinti naujų užsikrėtimo atvejų skaičių, rekomenduojama gerinti ŽIV profilaktiką bei užtikrinti greitą ŽIV gydymo paslaugų prieinamumą.
