Kiekvienais metais rudens pabaigoje daugelį žmonių pradėdavo kamuoti įvairios viršutinių kvėpavimo takų, paprastai tariant, persišaldymo ligos. Šiuo metu visų dėmesys nukreiptas į sergamumą koronavirusu, o kitų infekcijų, atrodo, nebeliko. Į dažniausiai žmonėms kylančius klausimus apie sergamumą persišaldymo ligomis bei koronavirusu atsakė šeimos gydytoja Rasa Isevičienė.
– Šiuo metu viešojoje erdvėje tiek daug kalbame apie koronavirusą, kad atrodo, jog nebeliko jokių kitų ligų – tik COVID-19. Tačiau greičiausiai šiam laikotarpiui būdingos viršutinių kvėpavimo takų ligos taip pat niekur nedingo. Praktikoje tikriausiai jau susidūrėte su ligoniais sergančiais ir koronavirusu, kokie pagrindiniai simptomai rodo, kad galimai jūs susirgote tik eiliniu persišaldymu, o ne COVID-19.
Visi norėtume žinoti tą magišką vieną ar kelis simptomus, kurie padėtų atskirti, ar susirgome COVID-19, deja, tai neįmanoma, nes šiai ligai būdingi labai įvairūs simptomai, todėl atsakyti tiksliai gali tik testas.
Jei klausiate apie kitas viršutinių kvėpavimų ligas, tai prieš kelias dienas su kolegomis aptarėme, kad kitų šiam laikotarpiui būdingų virusų fiksuojame labai nedaug. Manau, tai lemia tai, kad žmonės tikrai labiau paiso asmens higienos, dėvi kaukes. Iš pacientų, kuriuos šiuo metu konsultuoju dėl negalavimų, beveik visi serga COVID-19.
– Ar visais atvejais, kai jaučiame persišaldymo simptomus ir pakyla temperatūra, rekomenduojamam atlikti koronaviruso testą?
– Jei gyvename vienkiemyje ir esame tikri, kad neturėsime nereikalingų kontaktų, galbūt tai ir nėra būtina. Bet jei esame miesto gyventojai, prieš susirgdami turėjome daug socialinių kontaktų, reiktų atlikti testą ir prevencijos tikslais, kad galėtume perspėti kitus asmenis labiau saugotis.
Ne vienas mano pacientas dėkojo, kad paraginau atlikti testą, nors simptomus jautė tik kelias dienas, o tai reiškia, kad būtų ėję į darbą, kontaktavę su artimais šeimos nariais, todėl žinojimas, kad serga COVID-19 galimai apsaugojo nuo viruso platinimo kitiems asmenims.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visuomet pirmas testas parodo, kad sergate ir kartais prireikia antrojo testo, todėl neskubėkime apsidžiaugti, jei jaučiame persišaldymo simptomus, kad sergame ne COVID-19, todėl galime drąsiai su visais bendrauti.
– Kaip suprantu, jūsų praktika rodo, kad simptomai gali būti labai įvairūs ir nebūtinai tokie dramatiški, kaip skaitome internete?
– Tikrai taip, simptomai iš tiesų labai įvairūs. Vieni žmonės tiesiog jaučia didelį silpnumą, kitiems pakyla nedidelė temperatūra. Turėjau pacientą, kuriam pasireiškė odos skausmas. Taip pat būdingi kaulų ir raumenų skausmai, skausmas įkvepiant, nugaros skausmas. Simptomai tikrai labai įvairūs.
– Ar teisingai suprantame, kad pajutus bent kokius persišaldymo simptomus reiktų vengti bet kokių socialinių kontaktų, jokiu būdu neiti į darbą, nebendrauti su draugais?
– Tikrai taip.
– Vienas dažnesnių persišaldymo ligų simptomų yra pakilusi temperatūra. Sakykite, kada patariama pradėti mažinti temperatūrą medikamentais?
– Karščiavimas yra reikalingas sveikimo procesui, todėl skubėti dirbtinai mušti temperatūrą, nereikėtų. Iki trijų parų trunkantis karščiavimas yra laikomas normaliu, labai svarbu tuo metu naudoti daug skysčių. Karščiavimas iki 38 laipsnių ir šiek tiek daugiau, jei žmogus gali tokią temperatūrą pakelti, nelaikomas pavojingu sveikatai.
Sukarščiavus, nereiktų skubėti vartoti paracetamolį ar ibuprofeną, kurie veikia priešuždegimiškai, bet pačios ligos negydo. Tad jei galime pakelti temperatūrą, skausmą – reiktų kelias dienas pakentėti.
– Kokios dar rekomendacijos susirgus peršalimu, o šiemet galimai – ir koronavirusu?
– Kaip ir kalbėjome, jei pradėjome karščiuoti, neskubėkime gerti temperatūrą mažinančius vaistus. Prie koronaviruso temperatūrai mažinti labiau rekomenduojamas paracetamolis. Būtina gerti kuo daugiau skysčių, suaugusiam asmeniui – ne mažiau 2 litrų.
Taip pat turime suprasti, kad viruso neveikia jokie antibiotikai, todėl jų jokiu būdų nereiktų gerti. Mūsų organizmas virusą turi įveikti pats, todėl turime jam padėti sveikti ir kreipti didžiausią dėmesį į tai – į sveikimą – ne į darbą ar kitas veiklas. Rekomenduojama papildomai vartoti vitaminus D ir C. Vitaminą D galima gerti ir profilaktiškai.
– Atkreipiate dėmesį, kad COVID-19 būdingi įvairūs, besikeičiantys simptomai, taip pat banguota eiga bei žymiai ilgesnis sveikimo laikas?
– Tikrai taip. Anksčiau peršalimo ligomis ilgiau, kaip 5 dienas nei vienas net neplanuodavome sirgti. Dabar iškart suteikiamas 10 dienų nedarbingumo pažymėjimas.
– Kokios galimybės susirgusiems pacientams, kurie gydosi namuose, šiuo metu gauti gydytojo konsultaciją?
– Būtina susisiekti su savo šeimos gydytoju, kaip tai galima padaryti, kiekviena įstaiga nusimato savo tvarkas. Jei žmogus serga koronavirusu, šeimos gydytojo fizinis apsilankymas greičiausiai nebūtų labai tikslingas, nes apsauginės priemonės riboja galimybę atlikti būtiniausią veiksmą – išklausyti plaučius. Todėl žymiai svarbiau yra tikslingi kraujo ir plaučių tyrimai, kuriuos atlikti, deja, ne visos įstaigos turi vienodas galimybes.
– Sakykite, kokie simptomai rodo, kad jums galimai prasideda komplikacijos ir reiktų taikyti gydymą stacionare?
– Ieškoti papildomos medicininės pagalbos reikia, kai atsiranda dusulys, o įkvėpimų skaičius yra didesnis, nei 30 per minutę. Dar galima matuoti deguonies įsotinimą kraujyje, yra tam priemonių, kurias galima įsigyti vaistinėje arba net kreiptis ir į savo gydymo įstaigą, kad paskolintų laikinam naudojimui.
Rizika atsiranda, kai deguonies įsotinimas kraujyje nukrenta mažiau 94 proc. ribos. Taip pat reiktų susirūpinti, jei itin ilgai karščiuojate, kenčiate labai stiprius skausmus. Pradžioje apie tai reiktų kalbėtis su gydančiu šeimos gydytoju, kuris spręs, ar reikalinga pagalba stacionare.
– Pasidalinkite, prašau, bendromis rekomendacijomis, ką patartumėte žmonėms, kaip stiprinti imunitetą ir nesirgti?
– Pirmiausia reiktų mažiau galvoti apie sergančius ir daugiau apie save. Mano patarimas būtų daugiau miegoti, laikytis režimo, būti gryname ore. Miegoti reiktų ne mažiau 7 val. per parą, idealu būtų, jei ilsėtis eitume 22-23 val.
Taip pat gerą savijautą sustiprintų iki pusvalandį trunkantis pasivaikščiojimas gryname ore bent 2-3 kartus per savaitę. Reiktų nepamiršti reguliariai vėdinti patalpas, kad turėtume daugiau gryno oro. Kaip ir minėjau, profilaktiškai galima būtų gerti vitaminą D, jei turime galimybę, galima pasidaryti kraujo tyrimą, parodantį apie šio vitamino poreikį. Taip pat vitaminas C, Cinkas, pakankamas skysčių vartojimas ir gera nuotaika – tokios būtų pagrindinės rekomendacijos.
Būkite sveiki!
– Dėkojame už atsakymus.
