Tiesioginio „Kas vyksta Kaune“ pokalbio tema – medicininė pagalba Kaune sergantiems COVID-19 virusu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas atsakė į klausimus apie ligoninės pasiruošimą teikti pagalbą asmenims, kurie patiria koronaviruso sukeltas komplikacijas, kurių dažniausiai – deguonies trūkumas.
Kauno ligoninė yra vienintelė medicinos įstaiga, kurioje teikiama pagalba išskirtinai sergantiems COVID-19. Per pirmąją bangą ligoninė puikiai susidorojo su užduotimi, tačiau dabartinė situacija akivaizdžiai kelia nerimą, ar pakaks ligoninėje vietų bei personalo, galinčio suteikti reikalingą pagalbą. S. Tvirbutas savo socialiniame tinkle pasidalino nuotraukomis ir mintimis po apsilankymo skyriuje, kuriame gydomi sergantys koronavirusu.
„Kad ir ką kalbėtume apie šį virusą, kiek bešūkautų gyvenantys paralelinėje visatoje apie kokius nors sąmokslus, tiek sunkių ligonių mūsų įstaigoje nesu matęs. Lapkritį LSMU Kauno ligoninėje nuolat turime apie 170 COVID-19 pacientų. Beveik 100-ui reikia deguonies, kitiems jo bet kada gali prireikti, todėl darbininkai skuba vedžioti deguonies tiekimą ten, kur jo dar nėra“, – rašė S. Tvirbutas.
Jis taip pat paminėjo, kad jaunėja ir dėl koronaviruso į ligoninę patenkančių asmenų amžius, taip pat gydomi ir komplikacijų patiriantys vaikai. S. Tvirbutas sako šioje ligoninėje dirbantis jau penkerius metus ir per visą tą laiką tokio vaizdo jam neteko matyti niekuomet. „Yra buvę situacijų, kai skyriuje vienu metu buvo gydomi 40-50 įvairiomis ūmiomis ligomis sergančių ligonių ir tuo metu tai atrodė labai daug. Šiuo metu beveik visos lovos yra užpildytos, dauguma ligonių yra sunkios būklės, taip pat jie serga gerokai ilgiau, nei būdinga sergantiems kitomis infekcinėmis ligomis“, – lygina specialistas.
Lapkričio pradžioje LSMU Kauno ligoninė skelbė, kad Infekcinių ligų skyriuje, kuriame vienu metu buvo gydoma 120 pacientų, nebeliko galimybių plėstis esamame penkių aukštų korpuse, tad teko priimti sprendimą laikinai stabdyti stacionarių terapinių paslaugų teikimą Josvainių g. 2 padalinyje, kuriame COVID-19 pacientams buvo numatyta 30 papildomų lovų. Taip pat sunkiausiems COVID-19 ligoniams čia buvo skirtas visas Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrius Josvainių g. 2. su 16 lovų.
S. Tvirbutas sako, kad galimybių plėsti reikalingą lovų skaičių yra, tačiau susiduriama su kita problema – gydančiais medikais, kurie patys suserga koronavirusu ar turi izoliuotis dėl susirgusių kolegų. Pasak ligoninės komunikacijos atstovo, šiuo metu koronavirusu serga 110 Kauno ligoninėje dirbančių medikų, šiek tiek mažiau jų yra ir saviizoliacijoje.
„Išplėtus gydymą į kitus skyrius, ten liko dirbti tie patys gydytojai, kurie gydė kitomis ligomis sergančius žmones – tai ir kardiologai, vidaus ligų gydytojai, pulmonologai, geriatrijos specialistai, kiti specialistai. Deja, jų kiekis taip pat ribotas, todėl situacija dėl medikų trūkumo kasdien išlieka labai sudėtinga“, – sako Kauno ligoninės atstovas.
Jis taip pat apgailestavo, kad dėl sergamumo koronavirusu, deja, tenka riboti kitas medicinines paslaugas. „Juk yra ir kitos ligos. Tai dar viena drama, kai tenka mažinti kitokių paslaugų apimtis. Medicininės pagalbos reikia visiems, bet ką daryti, jei medikų yra tiek, kiek yra? Ir kas iš tų skaičių, kad nuo kitų ligų mirštamumas irgi didelis, jei neatsakoma į klausimą, kas pagelbės dūstantiems, kurie vis vežami ir vežami į ligonines?“, – retoriškai klausė S. Tvirbutas.
Specialisto įsitikinimu, bepigu žmonėms netikėti viruso egzistavimu bei protestuoti prieš kaukių dėvėjimą, nes jie nemato tų dūstančių, sunkių ligonių, kurie gydomi jų ligoninės skyriuose. „Niekada iki šiol man nėra tekę matyti tiek sunkių ligonių vienu metu“, – sakė pašnekovas.
Visą pokalbį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės komunikacijos specialistu S. Tvirbutu žiūrėkite vaizdo įraše.
