Pagal testavimo apimtis Lietuva lapkričio 9–15 dienomis buvo viena iš pirmaujančių valstybių Europoje, kaip rodo lapkričio 19 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys. Atsižvelgiant į didėjančias testavimo apimtis visoje Europoje, galima teigti, kad ši priemonė išlieka viena iš pagrindinių, siekiant valdyti koronaviruso plėtrą.
Tiesa, kaip pažymima Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime, nustatomas teigiamas augančių koronaviruso (COVID-19) atvejų skaičius galimai tiesiogiai susijęs ir su testavimo apimtimis, t. y. kuo daugiau testuojama, tuo daugiau atvejų, ypač besimptomių, nustatoma.
Lietuva patenka į valstybių kategoriją, kuriose atliekamų testų skaičius lapkričio 9–15 dienomis 100 tūkst. gyventojų siekė nuo 2500 iki 4999. Iš trijų Baltijos šalių į tą pačią daug testuojančių valstybių kategoriją pateko Estija, o Latvija nusileidžia savo kaimynėms testavimo apimtimis, jos rodiklis – 1000–2499 testų, tenkančių 100 tūkst. šalies gyventojų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, iki lapkričio 23 d. imtinai iš viso ištirta 1 267 700 ėminių dėl įtariamo koronaviruso.
SAM informuoja, kad šiuo metu Lietuva svarsto peržiūrėti savo testavimo strategiją, prioritetą norima skirti slaugos ir globos namams, kuriuose yra daugiausia rizikos grupės asmenų, ir ligoninėms, kuriose fiksuojami protrūkiai. Taip pat SAM primena, kad didelės testavimo apimtys buvo ir viena iš priežasčių, padėjusių Lietuvai suvaldyti pirmąją koronaviruso bangą šalyje šį pavasarį.
Deja, stebint ECDC duomenis, matyti, kad Lietuva patenka tarp tų šalių, kuriose pastebimas tendencingas naujų ligos atvejų ir mirčių augimas. Kaip rodo statistika, iki lapkričio 15 d. Lietuvoje, kaip ir dar 13-oje kitų Europos valstybių, buvo fiksuojamas teigiamų atvejų skaičiaus augimas, trunkantis mažiausiai savaitę.
Nustatomas naujų atvejų skaičius taip pat augo Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. O atvejų mažėjimo tendencija fiksuojama Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Airijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Nyderlanduose, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Vertinant sergančiuosius pagal amžiaus grupes, daugelyje Europos valstybių išlieka aukštas vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių, sergančių koronavirusu, skaičius. Jo augimo greitis – 60 ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias dvi savaites iki lapkričio 15 – fiksuotas 24 Europos valstybėse, tarp jų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Minėtuoju laikotarpiu mažiausiai savaitę 20-yje šalių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, buvo fiksuotas ilgalaikis ar nepertraukiamas mirštamumo augimas. 3 šalių (Latvijos, Maltos ir Nyderlandų) mirtingumo padidėjimas truko mažiau nei septynias dienas. 4 šalyse (Čekijoje, Airijoje, Lichtenšteine ir Švedijoje) pastebėtos stabilios ar mažėjančios 1–3 dienų mirties tendencijos.
ECDC reguliariai pateikia glaustą besikeičiančios epidemiologinė situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės (ES / EEE) ir Jungtinės Karalystės (JK) bendrai, remiantis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.
