LSMU Kauno ligoninėje lapkričio 8-ąją mirė vos virš 30 metų sulaukęs pacientas. Jis tapo jauniausia koronaviruso auka Lietuvoje.
Tiesa, kaip sakė LSMU Kauno ligoninės vyriausiasis komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas, šis žmogus turėjo ir sunkią gretutinę ligą – kokią, negalėjo patikslinti dėl paciento duomenų apsaugos.
Į LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyrių, kuriame ir užgeso paciento gyvybė, jis buvo paguldytas vos kiek daugiau nei prieš savaitę iki mirties.
Sunkūs ligoniai – ne vien senoliai
Nors koronavirusas dažniau nusineša vyresnio amžiaus žmonių gyvybes (iki šiol jauniausiai koronaviruso aukai Lietuvoje buvo 47-eri), tačiau vis dažniau su sunkiomis ligos komplikacijomis susiduria ir vidutinio amžiaus asmenys, nesirgę lėtinėmis ligomis.
„Jeigu dar pirmosios bangos metu atrodė, kad ši liga pavojinga tik senoliams, tai dabar kontingentas plečiasi. Ligoninėje turime įvairesnių amžiaus grupių pacientų: nemažai sunkių ligonių yra 50–59 metų, yra ir patenkančių į 40–49 metų amžiaus grupę, kurie neturėjo lėtinių ligų, o pas mus pateko dėl to, kad koronavirusas komplikavosi į pneumonijas. Pirmosios bangos metu tokių būdavo tik pavieniai – didžioji dalis buvo jau garbaus amžiaus ligoniai su labai sunkiomis gretutinėmis ligomis: po įvairių insultų, širdies infarktų, sergantys diabetu, slaugomi, atvežti iš židinių slaugos namuose. Tuo metu atrodydavo, kad tai yra tik vyresnių žmonių bėda ir jaunesniems viskas lengvai baigiasi.
Dabar sunkiai susirgusiųjų amžius įvairėja“, – kalbėjo S. Tvirbutas.
LSMU Kauno ligoninė yra pagrindinė gydymo įstaiga Laikinojoje sostinėje, kurioje gydomi sunkiai COVID-19 liga sergantys ligoniai. Kurį laiką ji buvo vienintelė kovidinė ligoninė Kauno apskrityje. Dabar jau dalį tokių pacientų pasiruošusios priimti ir kitos apskrities ligoninės.
S. Tvirbutas pastebėjo, kad jų ligoninėje sunkių ligonių pastaruoju metu gerokai padaugėjo.
„Turėjome 6 vietas kovidiniams ligoniams reanimacijoje, o dabar jau perėmėme ir tą „švariąją“ reanimaciją, kur pradėjome juos guldyti. Dabar jau vidutiniškai per dieną būna ir po 150 tokių ligonių. Šį rudenį pas mus nuolatos būna ir kokie 3–4 koronavirusu užsikrėtę vaikai, bet jie paprastai COVID-19 serga nesunkiai, o į Infekcinių ligų skyrių paguldomi dėl kitų ligų“, – pastebėjo S. Tvirbutas.
Trečiadienio ryto duomenimis, iš viso LSMU Kauno ligoninėje buvo gydomi 157 COVID-19 liga sergantys ligoniai. Visiems jiems liga pasireiškė sunkiai – su komplikacijomis. Daugiau nei pusei tokių ligonių prireikė deguonies, dešimčiai – dirbtinio plaučių ventiliavimo. Pastarieji gydomi Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Jiems reikia ypatingos priežiūros.
Kaip minėta, dalis šių ligonių neturėjo gretutinių ligų. Į ligoninę jie pateko dėl COVID-19 komplikacijų, paaštrėjusios pneumonijos, kuomet stinga deguonies, kamuoja dusulys.
Jau kurį laiką sunkius ligonius gydo ne tik infektologai, bet ir kitų sričių specialistai. Viena vertus taip yra dėl smarkiai išaugusio sergančiųjų skaičiaus, kuriems visiems infektologų nepakaktų, kita vertus jau žinoma, kad gydyti COVID-19 ligas pajėgūs ir specifinių infektologijos žinių neturintys gydytojai.
Ligoninė tiek sunkių ligonių dar nematė
S. Tvirbutas pastebėjo, kad šiuo metu sergančiųjų COVID-19 liga ligoninėje yra tikrai nepalyginamai daugiau negu sergančiųjų gripu per patį gripo sezono įkarštį.
„Pats matau, kaip rašo žmonės Facebooke: „Buvo tiek tūkstančių gripo, kovidu dar tiek neserga, tad, ar verta panikuoti“.
Bet aš savo praktikoje dar nemačiau tiek ligonių Infekcinių ligų korpuse. Tuo šaltuoju sezonu, kai prasidėdavo gripo epidemija, kai paūmėdavo kvėpavimo takų ligos ir šiaip įvairios virusinės infekcijos, dėl kurių pas mus padaugėdavo ligonių, suaugusiųjų skyriuje per parą daugiausiai būdavo gydoma maždaug 40 žmonių, vaikų koks 10–30, taigi iš viso – apie 70 ligonių. Tokiais atvejais jau medikai sakydavo, kad dideli krūviai, tikrai yra intensyvus darbymetis.
Dabar, per koronaviruso pandemiją, sunkių ligonių tame pačiame korpuse jau per dieną turime po 150 ir jų vis daugėja. Be to, dėl COVID-19 ligoniai gydomi ilgiau, jų gydymas sudėtingesnis ir jie sunkesni negu susidūrę su gripo ar peršalimo ligų komplikacijomis.
Kai būna gripo komplikacijos, pas mus žmogus pabūna vidutiniškai savaitę ir jam pagerėja, todėl toliau gydosi namuose. Dėl COVID-19 komplikacijų žmonės ir po dvi savaites praguli ligoninėje, ir iki mėnesio. Tos komplikacijos yra sunkesnės, kai negali išleisti gydytis į namus, nes pacientui nuolatos reikia deguonies terapijos.
Dar niekada nebuvo, kad tiek reikėtų deguonies terapijų, kaip dabar. Tiek sunkių ligonių ligoninė dar nematė. Dabar išrašome mažiau žmonių, negu priimame. Tai rodo, kad ta pandemija išties grėsminga“, – įspėjo pašnekovas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
