Karštoji linija prasidėjus antrajai koronaviruso bangai lūžta nuo besikreipiančiųjų skambučių, tačiau čia norėjusiai įsidarbinti savanorei (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tokia proga nebuvo suteikta. Pasak jos, pasiūlytas darbo grafikas ją neigiamai nustebino ir visiškai netiko, tačiau linijos darbdaviai aiškino, kad jis yra normalus.
Moteris pasakojo, kad nuo balandžio iki birželio, kai rasdavo laisvo laiko, savanoriavo Koronos karštojoje linijoje.
„Dezinfekciniu skysčiu apipurkšto mikrofono pagalba per kelias pokalbio minutes lyg atoslūgis nusekdavo paskambinusiojo nerimas, baimė, pyktis ar irzulys. Žmogaus balsas ausinėje tapdavo pasaulio centru, padėjus ragelį – kažkur dešimt sekundžių poilsio, tada – prisiskambina naujas centras. Dienos pabaigoje balsas šiugždėdavo nudilęs tarsi padanga po saulučių braižymo ant asfalto, bet… buvo verta“, – teigė ji.
Birželį, kai moters oficialiame darbe prasidėjo atostogos, karštoji linija ėmė ieškoti darbuotojų, todėl ji pasisiūlė porą mėnesių pusę etato padirbėti. Praėjus atranką, jai atsiuntė darbo grafiką.
„Nustembu: pamaina – 15 valandų. Ne 8, ne 9, ne 7 (darbotvarkė: pokalbis, apie dešimt sekundžių pertrauka, pokalbis, copy+paste su variacijomis x 50; kažkada tarpe pietūs, WC)… Teiraujuosi a la: Gal galima sutrumpinti pamainas iki tradicinio darbo laiko, man nesunku ateiti dažniau? Ne, negalima. Bet juk per 15 val. (dabar turbūt 12) nukentės darbo kokybė? Mums nepatogu sudaryti tokį grafiką, mes greitosios pagalbos stoties padalinys, ten žmonės ir po 24 val. per parą budi, patys darbuotojai taip renkasi, jiems taip patogiau“, – prisiminė ji.
Taip pat bandė prieštarauti, kad taip nėra patogiau, domėjosi, ar turi galimybę pasirinkti, ir ar išties visi tie žmonės taip renkasi.
„Deja, dėkui už jūsų laiką, bet mūsų poreikiai ir jūsų galimybės nesutampa. Bet ar mūsų poreikiai nėra tie patys – pagalba žmonėms, šalies gerovė, – juk neįmanoma 15 val. kokybiškai dirbti tokio intensyvaus darbo, aš juk ir savanoriavau tam, kad realiai padėčiau, o ne užsidėčiau pliusiuką, kad atidirbau? Arba dirbsite tokias pamainas, kaip mums patogiau sudėlioti, arba nedirbsite“.
Moteris sakė, kad vis dėlto taip ir neįsidarbino, todėl turi teisę viešinti darbo grafiką, nes nebuvo pakviesta pasirašyti sutarties, mat tie, kurie pasirašė, negali nieko viešinti.
„Šiomis dienomis su parūdijusiu nerimu skaitau, kad žmonės ilgai neprisiskambina į Koronos karštąją liniją. Rugsėjį vėl siūliausi savanoriauti. Atrašė, kad nereikia. Ir su nesmagia kalte pravažiuodama nužvelgiu greitosios pagalbos stoties langus, už kurių darbuotojai „renkasi“ dirbti po 24 val. per parą. Poliklinikas. Ligonines. Kažin, kiek mūsų medicininio personalo „renkasi“ savo grafikus – ypač tais atvejais, kai nėra naktinių budėjimų ir poreikio dirbti ilgomis pamainomis, bet kažkam patogiau susieina skaičiai?“, – retoriškai klausė ji.
„Vis girdžiu, kaip darbuotojai spraudžiami, lankstomi, renčiami, lenkiami, grūdami, stumiami, brukami, kišami, pakuojami į skaičius. Kyla skaičiai, tik ne tie…“, – apibendrino ji.
„Delfi“ kreipėsi komentaro dėl susiklosčiusios padėties į karštosios linijos atstovus. Direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė nurodė, kad nuo 2020 metų liepos mėnesio 1808 karštosios linijos operatoriai dirba pamainomis po 12 valandų nuo 8 valandos iki 20 valandos.
„Darbo sąlygos yra paaiškinamos darbo pokalbyje. Įstaiga visada teikia pirmenybę norintiems ir galintiems dirbti pilną pamainą, nes yra lengviau sudėlioti grafikus. Jei vienas žmogus pageidauja dirbti septynias, kažkas turi dirbti likusias penkias, o tai ne visada įmanoma“.
Lūžta nuo skambučių
Anksčiau, spalio 27 d., direktorius Nerijus Mikelionis BNS pranešė, kad Karštoji koronaviruso linija, pastaruoju metu sulaukė itin didžiulio skambučių antplūdžio, net ir optimizavus procesus negalėtų gerokai padidinti registruojamų žmonių skaičių, nes ribotos mobiliųjų punktų galimybės.
„Pastarąją savaitę jau turbūt gerokai padidėjęs yra skambučių kiekis: turime kokius 10–12 tūkst. skambučių per dieną ir, be abejo, atsiprašome žmonių, bet tikrai ne visiems iš karto pavyksta prisiskambinti“, – BNS takąrt sakė Karštąją koronaviruso liniją administruojančios Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius N. Mikelionis.
Pasak jo, Karštojoje linijoje į mobiliuosius punktus tirtis kas dieną registruojama 3–4 tūkst. skambinančiųjų, o mobilieji punktai per dieną gali priimti apie 3 tūkst. žmonių. Todėl net ir gerokai padidinus Karštosios linijos pajėgumus, registracijos kiekiai smarkiai keistis negalėtų.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
