Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį buvusiam „tvarkiečių“ lyderiui, per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovui Gedvydui Vainauskui – 26,3 tūkst. eurų baudą.
Pasak teisėjų kolegijai pirmininkavusio teisėjo Algimanto Valantino, R. Paksui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir trims mėnesiams, šiuo laikotarpiu jam draudžiama palikti gyvenamąją vietą neinformavus teisėsaugos.
Buvęs politikas taip pat įpareigotas per vieną mėnesį sumokėti 941 euro įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Tiek R. Paksas, tiek G. Vainauskas pripažinti kaltais dėl prekybos poveikiu.
„Atsižvelgta buvo tiek į pačio nusikaltimo pobūdį, tai yra – prekyba poveikiu, ten užtenka tik pasiūlymo, susitarimo, realiai be pasekmių, tai yra formalioji sudėtis. Kitas dalykas, teismas parinkdamas tokias bausmes atsižvelgė ir į proceso trukmę, į nuteistųjų asmenybes – kaip žinia, nei vienas iš jų nebuvo teistas“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Valantinas.
Pasak jo, Baudžiamasis kodeksas numatė galimybę G. Vainauskui už jo padarytą nusikaltimą skirti ir baudą, tačiau R. Pakso atveju tokia bausmė nėra numatyta – pripažinus kaltu galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
„Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo, būtent tokias bausmes prokuroras siūlė ir mes būtent tokioje apimtyje tokias bausmes ir taikėme“, – pažymėjo A. Valantinas.
Taip pat byloje kaltintas verslininkas Antanas Juozas Zabulis dėl jam pateiktų kaltinimų liko išteisintas. Dėl su šiuo verslininku susijusio epizodo išteisintas ir G. Vainauskas.
Prokuratūros teigimu, R. Paksas ir G. Vainauskas 2015 metais susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio už politiko pažadą paveikti statybos inspektorius dėl leidimo naudoti parduotuvę Prienuose. Jie savo kaltę neigė. G. Vainauskas teigė, kad vykdė žurnalistinį tyrimą, o R. Paksas tvirtino, jog byla siekiama eliminuoti jį iš politikos.
„Buvo padaryta prekyba poveikiu, pažadėtas kyšis ir susitarta dėl jo priėmimo už tam tikrų veiksmų atlikimą, būtent, kad būtų paspartintas procesas užbaigiant prekybos centro „Norfa“ pridavimą Prienuose“, – epizodą įvertino bylą nagrinėjęs Apeliacinio teismo pirmininkas.
Epizode dėl A. J. Zabulio teisėsauga įtarė, kad G. Vainauskas susitarė priimti iš verslininko kyšį už pažadą pasinaudoti savo įtaka, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nutrauktų tyrimą dėl atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ sukčiavimo įsisavinant Europos Sąjungos paramą. Tyrimas dėl sukčiavimo buvo nutrauktas.
Anot prokurorų, A. J. Zabulis veikė „BOD Group“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus interesais, jam minėtame sukčiavimo tyrime buvo pateikti įtarimai.
Pasak A. Valantino, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl šio epizodo yra teisingos ir pagrįstos.
„Ir apeliacinės instancijos teismas ištyręs visus įrodymus įsitikino, kad duomenų, konstatuoti, kad toks susitarimas įvyko, negalėjo, todėl paliko išteisinamąjį nuosprendį“, – pažymėjo Apeliacinio teismo pirmininkas.
Vilniaus apygardos teismas balandžio 15 dieną buvo nusprendęs, kad visi kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuomet bylą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, iš prokuratūros ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamieji susitarė dėl kyšio, aiškiai suprato šį susitarimą ar pažadėjo atlikti korupcinius veiksmus.
Šį sprendimą Apeliaciniam teismui apskundė prokurorai, jų skundas penktadienio sprendimu tenkintas iš dalies.
Skundą pateikęs prokuroras siūlė R. Paksui skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, G. Vainauskui prašoma skirti lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 26 tūkst. eurų baudą. A. J. Zabuliui siekiama skirti 24 tūkst. eurų baudą.
Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
