Įvertinkite: Kaune atidengta skulptūra žydų gelbėtojui Č. Sugiharai

LRPK / R. Dačkaus nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Šeštadienį Kaune atidengta skulptūra Japonijos diplomatui Chiunei Sugiharai (Čijunei Sugiharai), kurio išduotos vizos Kaune Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius žydų. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Japonijos ambasadorius Širo Jamasaki ir kiti garbingi svečiai.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad šiandien Japonijos diplomatas Čijunė Sugihara grįžta į Kauną ir į Lietuvą. Šiandien Kaune atidengiame paminklą žmogui, kurio žmogiškumas ir drąsa seniai tapo mūsų gyvenimo kelrodžiu“, – ceremonijoje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kokį kelią Lietuva nuėjo nuo Antrojo pasaulinio karo ir pabrėžė neabejingumo kitų skausmui svarbą: „Tapome jautresni žmogaus teisėms ir laisvėms, šiandien mums svarbu įveikti ne tik pandemiją, bet ir kitas grėsmes, su kuriomis susiduria žmonija. Privalome nukenksminti ne tik koronavirusą, bet ir antisemitizmo, tautinės, rasinės, religinės neapykantos virusus (…) Pasaulyje lieka vis mažiau tolimų tautų, neturi likti ir svetimo skausmo.“

G. Nausėda džiaugėsi, kad Japonijos diplomato „atminimas ir moralinis palikimas“ jungia Lietuvą su Japonija, Izraeliu, JAV, Australija ir kitomis šalimis, kurioms artimos humanizmo vertybės.

„Tegul šis paminklas visada primena mums, kad turime mokytis iš Č. Sugiharos veiksmų ir skaudžios Antrojo pasaulinio karo patirties“, – linkėjo prezidentas.

Japonijos ir Lietuvos tarpusavio draugystę pabrėžė ir Japonijos Atstovų rūmų pirmininkas Tadamori Oshima (Tadamori Ošima), kurio sveikinimo žodį perskaitė šios šalies ambasadorius Lietuvoje Shiro Yamasaki (Širo Jamasaki).

„Vyraujant ekstremalioms aplinkybėms – nacių vykdomam žydų genocidui, Čijunė Sugihara klausydamas savo sąžinės balso atliko drąsu humanistinį poelgį. Iš tiesų, labai reikšminga tai, kad dabartinės Japonijos ir Lietuvos žmonės gali kartu prisiminti ir pagerbti šią humanistinę veiklą“, – sakė Japonijos parlamento lyderis.

„Tai įrodo jog abi šalys dalinasi universaliomis vertybėmis, tokiomis kaip – demokratija, teisės viršenybė, pagarba žmogaus teisėms“, – pabrėžė jis.

T. Ošima apgailestavo dėl koronaviruso situacijos negalėjęs atvykti į Lietuvą, tačiau sakė švenčiantis šią progą būdamas Japonijoje: „Labai apgailestauju, kad negaliu dalyvauti šiandienos atminimo renginyje kartu su jumis dėl koronaviruso sukeltų aplinkybių, tačiau švenčiu kartu su jumis Japonijoje šią puikią progą ir nuoširdžiai linkiu, kad žmonės ir toliau prisimintų Čijunės Sugiharos puoselėtą humanizmą ir dar labiau skatintų abiejų šalių ryšius, pagrįstus tarpusavio supratimu.“

Pats Š. Jamasaki BNS sakė, kad itin svarbu Č. Sugiharos veiklą paminėti būtent ten, kur jis rezidavo – Kaune. „Gervė yra labai svarbus simbolis Japonijoje ir tai yra taikos simbolis. Čia skulptūroje skrenda gervės, tikrai labai įspūdingas ir nuostabus paminklas“, – skulptūra džiaugėsi ambasadorius.

Skulptūros autorius Martynas Gaubas gerves teigė pasirinkęs būtent dėl to, kad jos simbolizuoja laisvę. „Ir tos origami gervytės, kurios kiekviena yra antspauduota su Čijunės Sugiharos antspaudu, besiveržiančios į laisvę, kad pataptų ne tik to laikmečio atspindžiu, bet ir mūsų visų laisvės simboliu“, – ceremonijoje pasakojo skulptorius.

Menininkas sakė, kad pirminę idėja sugalvojo prieš dvejus su puse metų, nuo to laiko ji keitėsi, tačiau pasitarus su Č. Sugiharos sūnumi buvo nuspręsta rinktis abstraktesnį kūrinį.

„Man labiausiai norėjosi tą nuotaiką, kuri galėjo būti, ir norėjosi, kad jaustųsi ir chaosas, ir trapumas, ir aštrumas, vos vos laikosi, atrodo, viskas ant tokių mažų taškelių pastatyta“, – BNS sakė M. Gaubas. Jo teigimu, skulptūros gamyba truko nuo šių metų sausio ir nors techninių iššūkių netrūko, darbas pavyko puikiai.

M.Gaubo kūrinyje „Čijunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš platinuotos bronzos. Skulptūros pagrinde visiems laikams išliks Č. Sugiharos antspaudas bei Japonijos konsulo veiklą įprasminantys žodžiai „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėji visą pasaulį“, išgraviruoti lietuvių, japonų, anglų ir jidiš kalbomis.

Tuometinis Japonijos vicekonsulas Kaune 1940 metais išrašė daugybę tranzitinių vizų į Japoniją, leidusių žydų tautybės žmonėms pabėgti nuo fašizmo grėsmės. Ch.Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo vadinamąsias gyvybės vizas „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties. Paskutinės jo pasirašytos vizos esą buvo paleistos per traukinio langą.

Laisvės alėjoje jau yra įrengta šviesos instaliacija olandų diplomatui Janui Zwartendijkui (Janui Zvartendeikui) atminti. 1940 metais Nyderlandų garbės konsulu ir kompanijos „Philips“ atstovu Kaune dirbęs J. Zwartendijkas išdavė 2400 vizų į Kiurasao salą Lietuvos ir Lenkijos žydams. Šios vizos sudarė galimybę Kaune Č. Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Lietuvoje – dar 8 koronaviruso aukos: dviem pacientams infekcija diagnozuota vos vakar

Pirmos pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ įgulos pasiruošusios veiksmui

Karantino Kaune grimasos: žmonės masiškai ruošiasi švęsti Heloviną

Mirė kaunietis fotografas V. Butyrinas

Koronaviruso židiniais vėl tampa šeimos šventės ir laisvalaikio erdvės

Modernūs Viduržemio jūros skoniai Kauno senamiestyje

Naujų koronaviruso atvejų skaičius perkopė 1000: mirė dar 8 žmonės

R. Jokubaičiui diagnozuotas koronavirusas: atšaukiamos „Žalgirio“ arenoje turėjusios vykti rungtynės

Birštono miesto istorinė dalis – valstybės saugomų vietovių sąraše

Kaune griežtinama karantino kontrolė: į pagalbą pasitelkiami policijos pareigūnai ir šauliai