Sekmadienį, 20 val., skelbiama 2020 m. Seimo rinkimų I turo pabaiga, rinkimų apylinkės uždaromos. Piliečiai balsus šiemet atidavė 1989 apylinkėse 71-oje apygardoje, pirmą kartą sudaryta Pasaulio lietuvių apygarda, skirta užsienyje gyvenantiems lietuviams, rinkimuose dalyvavo 17 partijų, o Seimo nario mandato siekė 758 kandidatai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, balsavo 47,16 proc. gyventojų – beveik trimis punktais mažiau nei 2016 m. (49,90 proc.).
Rinkimų apylinkėse 2020-ųjų Seimo rinkimuose gyventojai balsuoti galėjo spalio 11 d., nuo 7 iki 20 val. Šiemet iki šešių dienų pratęstame išankstiniame balsavime dalyvavo 11,64 proc. rinkėjų – tai yra daugiau nei 2016 m., kai balsus iš anksto atidavė 6,65 proc. rinkėjų.
Naujausi rezultatai ir duomenys apie Kauno miesto ir rajono rinkimų apylinkes pateikiami čia.
Aktyviausi Kaune – Centro-Žaliakalnio apygardos rinkėjai
VRK 20 val. duomenimis, iš viso balsavo 47,16 rinkimo teisę turinčių piliečių. Iš visų Lietuvos apygardų aktyviausi rinkėjai buvo Senamiesčio-Žvėryno apygardoje, kur kartu su išankstiniu balsavimu dalyvavo 61,53 proc. gyventojų. Antroje vietoje – Antakalnio apygarda (60,60 proc.), trečioje – Verkių (59,88 proc.).
Kauniečiai aktyviausi buvo Centro-Žaliakalnio apygardoje, kur balsavo 54,56 proc. rinkėjų, ši apygarda valstybiniu mastu pagal aktyvumą rikiuojasi penktoje vietoje. Kitos dvi Kauno miesto ir rajono apygardos, kuriose gyventojai prie balsadėžių rinkosi aktyviausiai – Garliavos (52,70 proc.) ir Šilainių (50,63 proc.).
Kaip dieną portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo Centro-Žaliakalnio apygardos Gerovės apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė Dalia Slavinskienė, šie rinkimai skiriasi nuo ankstesnių ne tik dėl taikomų COVID-19 prevencijos reikalavimų, bet ir dėl didesnio balsavusiųjų iš anksto skaičiaus.
Pasak moters, jei iki 14 val. jos pirmininkaujamoje apylinkėje buvo balsavę virš 700 rinkėjų, tai išankstinių balsų apylinkė yra gavusi virš 500 balsų. Iš viso šioje apylinkėje registruoti 4110 rinkėjų.
Beje, dėl papildomų saugumo reikalavimų pirmųjų rezultatų šiemet laukiama vėliau, greičiausiai – ne 21 val., o apie 22 val., kadangi rinkimų apylinkes ir išankstinio balsavimo vokus reikės dezinfekuoti, išvėdinti patalpas, VRK darbuotojams ilgiau užtruks susitvarkyti ir pradėti skaičiuoti balsus.
Naujausi rezultatai ir duomenys apie Kauno miesto ir rajono rinkimų apylinkes pateikiami čia.
Skundėsi dėl saugumo ir balsavimo vietos
Kaip VRK 20 val. surengtoje spaudos konferencijoje nurodė komisijos pirmininkė Laura Matjošaityte, trumpuoju VRK numeriu 1855 sulaukta 4571 skambučių – pranešimų apie galimus pažeidimus ir paklausimų.
VRK gavo pranešimų dėl stebėtojų darbo, komisijų narių galimo agitavimo, nedezinfekavo rankų po kiekvieno dokumento paėmimo, visą laiką nedėvėjo kaukių. Gauta pranešimų, kad vienoje apylinkėje nėra kandidatų sąrašų, tačiau ši informacija nepasitvirtino. Taip pat pranešta, kad nerandama rinkimo apylinkės, gauta nusiskundimų, kad balsuoti galima tik vienoje iš savo balsavimo apygardos apylinkių.
„Seimo rinkimai, savivaldybių tarybų rinkimai tuo ir išsiskiria, kad rinkėjai balsuoja tik savo apylinkėje arba bet kurioje apylinkėje savo apygardoje, tarybų rinkimuose balsuoja tik savo savivaldybėje“, – pažymėjo L. Matjošaitytė.
VRK gavo apie 90 pranešimų apie rinkimų agitaciją, 10-12 pranešimų pasitvirtinę. Daugiausia – dėl įrašų socialiniuose tinkluose, reklamos siunčiamos el. laiškais, pavieniai pranešimai dėl trumpųjų žinučių, reklaminių leidinių pašto dėžutėse, išorinės politinės reklamos, ant transporto priemonių. Reikia priminti, kad iki rinkimų pradžios ne arčiau kaip 50 m iškabinta politinė reklama rinkimų dieną nėra draudžiama.
„VRK taip pat sprendė klausimą dėl saviizoliacijoje esančių asmenų. Pranešimų gavome nemažai, kelis kartu gauta informacija iš organizacijos „Baltosios pirštinės“. Dėl kiekvieno iš balsavimo namuose atvejų, kur galėjo būti pažeisti rinkimų reikalavimai, prašysime raštiško paaiškinimo. Dalies rinkėjų namuose komisijos nariai taip pat nerado, buvo rakinamos durys ar laiptinės“, – dėstė L. Matjošaityte.
Lietuvos policija rinkimus vertina teigiamai
Kaip informavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, sekmadienį iki 19 val. policija gavo 70 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus, daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskrities – 35, iš kitų apskričių – ženkliai mažiau. Pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 str. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo.
Tyrimas pradėtas po to, kai Vilniuje agresyvus vyras sudavė rinkimų komisijos nariui į veidą. Incidentas įvyko L. Sapiegos rinkimų apylinkėje. Anot pareigūnų, sekmadienį apie pusę keturių popiet atvykęs balsuoti rinkėjas, būdamas agresyviai nusiteikęs, nuplėšė nuo komisijos nario veido apsauginę kaukę ir sudavė ranka į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Policijos departamento duomenimis, daugiausia pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia rinkimų apylinkių, viešosios tvarkos pažeidimų, apsaugos priemonių nedėvėjimo, galimo rinkėjų pavežimo, neblaivių asmenų ar komisijos narių, saviizoliacijos pažeidimų.
Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla spaudos konferencijos patikslino, kad kartu su išankstinio balsavimo laikotarpiu dėl rinkimų reikalavimų pažeidimų gauta 120 pranešimų, iš viso pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Vienas – spalio 8 d. Kaune dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, tą pačią dieną Vilniuje – dėl kandidato vairavimo esant neblaiviam, trečias – šiandien, panaudojus smurtą prieš rinkimų komisijos narį.
2016 m. Seimo rinkimų dieną policija iš viso gavo 74 pranešimus ir pradėjo 3 ikiteisminius tyrimus, per išankstinį balsimą 2016 m. – 86 pranešimus ir pradėjo 2 ikiteisminius tyrimus. „Lietuvos policija situaciją vertina pozityviai, sudėtingų situacijų nefiksavome“, – pažymėjo R. Požėla.
„Baltosios pirštinės“ nesnaudė
Visuomeninės rinkimų stebėtojų organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė spaudos konferencijoje sakė, kad šiuos Seimo rinkimus stebėjo apie 800 savanorių, 19 val. duomenimis, stebėtojai aplankė ne mažiau kaip 1200 rinkimų apylinkių.
Užfiksuota daugiau nei 700 pranešimų apie galimus rinkimų reikalavimų pažeidimus, dauguma jų pateikta stebėtojams. Dažniausiai piliečiai kreipėsi dėl rinkiminės agitacijos, taip pat, kaip minėjo ir L. Matjošaitytė, kilo klausimų, ar galima balsuoti kitoje apylinkėje savo apygardoje arba kitoje apygardoje.
R. Požėla patvirtino, kad nemažai informacijos gauta iš „Baltųjų pirštinių“, pareigūnai aktyviai bendradarbiauja su stebėtojais, dėl kai kurių pranešimų informacija bus tikslinama, sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.
