Pastarosiomis savaitėmis atvykusieji į Raudondvarį galėjo labai aiškiai pajusti, kad artėja didelis politinis įvykis. Vienmandatės rinkimų apygardos kandidatų veidai tiesiog lipa vienas ant kito, neblogai juos pažįsta ir vietiniai gyventojai, mat kai kurie politikai yra kone jų kaimynai. Nepaisant to, dalis „Kas vyksta Kaune“ sutiktų raudondvariškių valdžia nusivylę – kai kurie taip, kad dalyvauti Seimo rinkimuose neketina.
Per daug siūlo negalvoti
Pagrindinėje Raudondvario J. Naujalio gatvėje „Kas vyksta Kaune“ užkalbinti gyventojai atpažino ne vieną šioje apygardoje į Seimą kandidatuojantį politiką: Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltą Ramintą Popovienę, su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu laimę mėginantį Viktorą Pranckietį, nepriklausomą kandidatą Mantą Adomėną, čia pat gyvenančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narę Laimą Mogenienę, nors ne visų pavardes įvardijo teisingai.
„Jis toks labai draugiškas, žinau, vienais metais per atlaidus buvo, dalyvavo prie bažnyčios, visur. Nuoširdus žmogus“, – apie V. Pranckietį atsiliepė viena moteris, nors kitas šį politiką per televiziją matęs pašnekovas negalėjo pasakyti, koks tai žmogus.
Prie parduotuvės esančios kebabinės darbuotojos žiniomis, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovė Laima Liutkuvienė – taip pat vietinė gyventoja. Kartą, moters pasakojimu, kaimynų konflikte dalyvavusi politikė išlaikė šaltą protą ir dalykiškumą.
„Turbūt, tokiu atveju, kai nežinau, ką rinktis, balsuočiau už labiau pažįstamą asmenį. (…) Lietuvoje liūdnoka. Nežinia, kada mes čia pažengsime… Per paskutinius ketverius metus, manyčiau, situacija nelabai pagerėjo. Tai parodo žmonių abejingumas, su kuo pašneki, visi nusivylę, tai kaip gali būti kitaip. Sakytum, vienas piktas, turi savo nuomonę, bet didžioji dalis nusivylę“, – svarstė raudondvariškė.
Netoliese esančios gėlių krautuvės pardavėja teigė mačiusi visus, jie esą „taip jau aiškūs“. Ji tvirtino apsispręsianti rinkimų dieną, antrino ir greta esantis vyras, nepatenkintas seimūnų lėšų švaistymu: „Jau sako, kai ateini prie urnos, mintis davė ir nusprendei. Per ilgai galvot negalima, reikia viską staigiai, per daug galvosi – vėl blogai išeina. (…) Atima pinigus, po to tušinukus, savo viską neškis. Tokius pinigus išleidžia jie, jolki palki, tūkstančiais. Tai saldainių, tai kaklaraiščių. Taigi čia gryna nesąmonė.“
Pasitikėjimo nekelia nė vienas
Kita gyventoja pyktelėjusi aiškino visai nebalsuosianti: „Man globėjų nereikia. Aš jų nepažįstu, nieko jie man nereguliuoja. Jie padeda žmonėms? Aš nemanau, kad jie mums padeda, niekuo nepadeda. Nėra nei normalios teisėsaugos, teisingumo nėra Lietuvoje. Prezidentas tuo labiau nieko neveikia. Čia mano nuomonė.“
Anot moters, pasitikėjimo nekelia nė vienas Raudondvario vienmandatėje kandidatuojantis politikas, ypač M. Adomėnas. Filosofijos mokslų daktaras, pašnekovės manymu, neturi iškalbos, kuri Seimo nariui privaloma. Tuo metu V. Pranckiečiui, tęsė raudondvariškė, laikas į pensiją, anūkais rūpintis.
„Iš Raudondvario nematau nė vieno, nepažįstu. Jeigu tikrai pažinočiau Raudondvario gyventojų, kurie kandidatuoja į Seimą, žiūrėčiau, ką jis kalba, kokia jo programa. Jie neturi normalių programų, vis tas pats per tą patį. Stebiuosi, kodėl tokie eina“, – kalbėjo moteris.
Raudondvario vienmandatėje apygardoje į Seimą taip pat balotiruojasi Edita Šlapikienė (Krikščionių sąjunga), Indrė Petrulaitienė (Lietuvos žaliųjų partija), Ričardas Jankauskas (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga).
Politinis dezertyras nudegti neturėtų
Vytauto Didžiojo universiteto docento, politologo Bernaro Ivanovo nuomone, V. Pranckietis, nors ir pasidarė liberalas, turi labai gerus šansus šioje apygardoje.
„Ten jo tėvonija, ten šalia jo akademija. Mano nuomone, jis Raudondvario apygardoje laimės. V. Pranckietis bent vieną mandatą liberalams atneš. (…) Seimo pirmininko perėjimas į kitą politinę jėgą jam nepakenks. Mūsų rinkėjas ne toks „protingas“. Pas mus yra labai aiškus atskyrimas, kurį ponas Vladas Gaidys ne kartą minėjęs, tarp partijų ir asmenybių“, – dėstė B. Ivanovas.
Apskritai, teigė jis, Lietuvos rinkėjas nebalsuoja už asmenybes remdamasis partiškumu. Pavyzdžiui, gali balsuoti už Darbo partiją, bet nebalsuoti už Viktorą Uspaskichą. Arba, atvirkščiai, balsuoti už konservatorius ir už V. Uspaskichą ar V. Pranckietį ir t. t.
„Pas mus yra tokia keista situacija. Taip kad Pranckietis pats sau ir aš manau, jis ten turi pakankamai nemažą būrį sekėjų. Šiaip jis buvo gana populiarus per įvairias visuomenines istorijas ir konfliktas su „valstiečiais“, rodosi, į minusą jam neišėjo. Kiek jis liberalas, mažai kam rūpi, manau, patiems liberalams nelabai rūpi. Galvoju, kad sėkmės jam Raudondvaryje nepristigs“, – svarstė politologas.
Antras turas staigmenų nepateikė
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad per praėjusius Seimo rinkimus Raudondvaryje daugiausia balsų surinko LVŽS tąkart iškeltas V. Pranckietis (29,83), R. Popovienė (26,65 proc.) ir šiemet Garliavoje laimę bandantis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Justinas Urbanavičius (23,88 proc.). Pakartotiniame balsavime nugalėjo 57,25 proc. balsų surinkęs V. Pranckietis.
2016-aisiais į Seimą iš viso išrinktas 141 narys, 71 iš jų – tiesiogiai vienmandatėse apygardose, 70 – daugiamandatėse apygardose pagal partijų pateiktus sąrašus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016-ųjų Seime užsitikrino 56 parlamentarų mandatus, konservatoriai gavo 31 mandatą, socialdemokratai – 17, LR liberalų sąjūdis – 14 mandatų.
Po aštuonis atstovus parlamente turėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“, du – Darbo partija, po vieną mandatą laimėjo Lietuvos žaliųjų partija, Centro partija bei partija „Lietuvos sąrašas“. Dar du mandatus gavo save išsikėlę kandidatai.
Visą į Seimą vienmandatėse apygardose šiemet kandidatuojančių politikų sąrašą rasite čia.
