Alytaus gaisro byla keliauja į teismą: įtarimai pareikši septyniems asmenims – Kas vyksta Kaune

Alytaus gaisro byla keliauja į teismą: įtarimai pareikši septyniems asmenims

R. Tenio nuotr.

Nacionalinio masto ekologine katastrofa tapusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ ikiteisminis tyrimas baigtas, byla perduota teismui. Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje nurodė prokurorai, įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenimis, kliūti gali ir Alytaus savivaldybei. Tiesa, gaisro priežastis lieka neaiški.

Kaip ketvirtadienį susirinkusiems žurnalistams paskelbė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, ikiteisminis tyrimas baigtas kaltinamuoju aktu, 90-ties tomų bylą nagrinės Alytaus apylinkės teismas, mat didžiausia už inkriminuojamaas veikas numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 5 metų.

„Lietuvos kriminalinės policijos biurui koordinuojant, Kauno apygardos prokuratūros specialiai grupei organizuojant, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai surinko pakankamai duomenų, kad kaltinamasis aktas būtų surašytas ir byla perduota teismui.

„Primenu nekaltumo prezumpciją. Kol neįsiteisėjo nuosprendis, nė vienas įtariamasis nėra kaltas. (…) Ne vienam kilo klausimas, kodėl kilo gaisras įmonėje, kuri tvarkė padangas. Kilo klausimas, ar buvo galimam išvengti ekologinės katastrofos ir sunkių padarinių. Šiandien surinkta pakankamai duomenų apie aplinkybes, kurios lėmė gaisrą“, – įžanginį žodį tarė D. Valkavičius.

Tikslios priežasties nustatyti nepavyko

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė nurodė, kad nelaimės priežastis nustatinėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centro ekspertai. Šie, atlikę su sudėtingus matavimus, ne kartą apsilankę įvykio vietoje ir susipažinę su visa medžiaga, konstatavo, kad gaisro kilimo tiesioginės priežasties nustatyti nėra galimybės, nes pastatas išdegęs, sugriuvęs.

„Tačiau, ištyrę visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, ekspertai konstatavo tris tikėtinas gaisro kilimo priežastis. Pirma – elektros sistemų pažeidimai, antra – technologinio proceso pažeidimai, trečia – pašalinis atviros ugnies šaltinis. Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie tyčinį padegimą“, – kelis scenarijus įvardijo N. Urbonavičienė.

N. Urbonavičienės teigimu, tikrosios gaisro priežasties ekspertams išsiaiškinti nepavyko / R. Tenio nuotr.

Jos detalizavimu, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad gaisro metu į orą išsiskyrė itin didelis kenksmingų medžiagų kiekis, Lietuvos orui padaryta virš 6 mln. eurų žala, iš valstybės rezervo fondo gaisro padariniams šaltini išmokėti dar 6 mln. eurų, tada yra greta veikiančios įmonės sugadintas turtas.

„Be to, trys Alytaus apskrities gyventojai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo dujomis. Jiems buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl apsinuodijimo dūmais“, – pridėjo N. Urbonavičienė, pažymėjusi, kad bendras ieškinys „Ekologistikai“ gali siekti daugiau nei 12 mln. eurų.

Sandėliavo dvigubai daugiau nei galėjo

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonė priimdavo naudotas padangas dažniausiai iš juridinių asmenų ir už tai gaudavo piniginį atlygį. Be to, iš Estijos išveždavo kapotas padangas ir šias atliekas atveždavo į Alytų. Kaip minėjo N. Urbonavičienė, buhalterinėje apskaitoje padangos fiksuotos kitu atliekų kodu – ne kaip kapotos, o kaip dėvėtos. Ten, kur buvo gaisro židinys, laikytas itin didelis kiekis naudotų padangų, čia buvo vykdomas pirminis apdirbimo procesas – ištraukus kordus, jos keliaudavo į kitus mechanizmus.

„Kaip nurodo darbuotojai, naudotos padangos čia atvykdavo kasdien, po 3-4 vilkikus, tačiau padangų apdorojimui naudoti nuolat gendantys aparatai, kurie strigdavo, po kelis mėnesius neveikdavo ir neapdorodavo padangų, nors jos toliau buvo atvežamos ir kaupiamos“, – nelaimės prielaidas aiškino prokurorė.

Dėl to įmonės vadovas J. C. kaltinamas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jis, žinodamas, kad patalpose galima laikyti ne daugiau kaip 1920 t padangų, o sukaupta daugiau (virš 5 tūkst. t), davė nurodymus toliau priimti apdorojimui padangas ir jas laikyti tam neleistinose vietose.

Be to, asmuo neužtikrino priešgaisrinių reikalavimų – kad būtų įrengta stacionari gaisro gesinimo sistema, automatinė gaisro gesinimo sistema, padangos būtų kraunamos laikantis priešgaisrinių atstumų. „Ekologistikos“ vadovas kaltinamas dar ir tuo, kad kilus itin didelio masto gaisrui sunaikinta daugiau kaip 2,4 tūkst. kv. m greta esančios bendrovės patalpų. Lyg to būtų maža, siekdamas nuslėpti realiai laikomas padangas, vadovas galimai davė nurodymus klastoti dokumentus ir organizavo klaidinančią buhalterinę apskaitą.

„Vadovas kaltės nepripažįsta. Apklausiamas specialiuoju liudytoju, jis nurodė galimą gaisro kilimo priežastį – neva gretimos įmonės patalpose kilo nedidelis gaisras, kuriame užsidegė graužikas ir, degdamas atbėgęs į patalpas, sukėlė patalpų gaisrą“, – kuriozinį kaltinamojo scenarijų nupasakojo N. Urbonavičienė. Kaip pažymėjo D. Valkavičiue, pagal kriminalistikos taisykles, tikrinamos visos versijos, tačiau greičiausiai gaisras kilo dėl kitų priežasčių.

Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnas kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atlikdamas įmonės patikrinimą galimai nesiėmė priemonių tam, kad nustatytų realų patalpose sukauptų padangų kiekį, ar faktinis kiekis atitinka taršos leidime numatytą kiekį, ar naudotos padangos laikomos vietose, kur suteikta teisė tai daryti. AAD pareigūnas kaltę taip pat neigia, jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aplaidumo šešėlis krinta ant savivaldybės

D. Valkavičius taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, Alytaus savivaldybė nevykdė kontrolės, nors pagal statybos techninį reglamentą turėjo ne rečiau kaip kartą per metus patikrinti patalpas.

„Jei patalpos būtų buvusios tikrinamos mažiausiai kartą per metus, drįstu teigti, kad tokios katastrofos tikrai nebūtume turėję. Dėl nustatyto pažeidimo surašytas nutarimas, kuris pateiktas savivaldybei. Juo konstatuota, kad savivaldybė nevykdo statinio priežiūros kontrolės.

Čia taško dar nededu, nes vykdome susirašinėją su savivaldybe, manau, artimiausiu metu dėl priežiūros nevykdymo turėsime vieną ar kitą sprendimą. Manome, kad savivaldybė netinkamai atliko funkcijas. Šiandien yra tarpinis atsakymas, vis dėlto, neturime viso vaizdo. (…) Jeigu pareigūnai būtų tinkamai vykdę pareigas, mes tokio gaisro būtume neturėję, nežiūrint to, kad įmonės vadovas smarkiai viršijo įgaliojimus“, – teigė vyriausiasis prokuroras.

D. Valkavičius patikino, kad į galimą savivaldybės neveikimą pro pirštus pažiūrėta nebus / R. Tenio nuotr.

Pagal teismui perduoto tyrimo medžiagą, saugumo galimai neužtikrino ir Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnai, kurie lankėsi „Ekologistikoje“ per pratybas, matė bendrą vaizdą, padangų skaičių, perdirbimo įrenginius, tačiau nebuvo tinkamai reaguota į pažeidimus.

„Aplinkos ministerijos taip pat galimai netinkamai vykdė pareigas ir neužtikrino saugumo. Pernai rugpjūtį buvo atliktas planinis patikrinimas, pažeidimų, į kuriuos jau buvo galima reaguoti, nepastebėta. Visa tai lėmė, kad kilo ekologinė katastrofa, pakenkusi žmonėms ir gamtai“, – konstatavo D. Valkavičius.

Institucijos suko uodegą

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius sakė, kad ikiteisminis pradėtas dėl sukelto pavojaus žmonių sveikatai ir didelės žalos gamtai. Tyrimas vyko keliomis kryptimis: dėl gaisro priežasčių, žalos gamtai, apgaulingos buhalterinės apskaitos, AAD ir PGT pareigūnų galimo pareigų neatlikimo. Dėl tyrimo apimties, sudaryta komanda iš visų Alytaus apskrities VPK specialiųjų padalinių, įtraukti 47 pareigūnai.

„Antrą gaisro dieną atliktos kratos įmonės buhalterinę apskaitą vykdančioje bendrovėje ir gaisravietėje. Pareigūnai paėmė labai reikalingus dokumentus. Per tris dienas apžiūrėta 15 tūkst. kv. m įvykio vieta. Vyko gaisras, uždūmytos patalpos, sąlygos buvo tikrai prastos. Pirmąkart pasitelktas 3D įrenginys įvykio vietai apžiūrėti“, – apie nelengvus tyrimo veiksmus pasakojo A. Jurgelevičius.

Gauta duomenų, kad įmonės direktorius galimai suklastojo dokumentus, siekdamas išvengti kitos bendrovės atžvilgiu nukreipto ieškinio, tad pareikštas įtarimas dėl dokumentų klastojimo. Iš viso atlikta 5 tūkst. procesinių veiksmų, specialiųjų liudytojų statusu apklausta 150 žmonių, o įtarimai galiausiai pareikšti 7 fiziniams ir juriniams asmenimis. Apribota teisė į kelių milijonų eurų vertės turtą, paskaičiuota žala valstybei – 6 mln eurų, tyrimas atliktas per 10 mėnesių.

Pasak A. Jurgelevičiaus, institucijos atvirai bendradarbiauti su pareigūnais nusiteikusios nebuvo / R. Tenio nuotr.

„Vertinant AAD ir Alytaus PGT galimų pareigų neatlikimą, reikėjo gilintis į plačias teisės sritis – aplinkos ir priešgaisrinę apsaugą reglamentuojančius įstatymus. Pusiau konspiratyviai reikėjo ieškoti kompetentingų pareigūnų, kurie galėtų paaiškinti tam tikrus veiklos niuansus. Žinybose pastaraisiais metais atlikta daug reorganizacijų, tad vieni pareigūnai kaltinimus vertė kitiem“, – iššūkius vardijo A. Jurgelevičius.

Anot jo, tyrimo metu iš institucijų ne kartą gauta raštų, kurie turiniu ir logika prieštaravo anksčiau pateiktiems ir policijos turimai informacijai. Darbas, nurodė komisariato viršininkas, sėkmingai atliktas dėl Kauno apygardos prokuratūros.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT