Iki rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą lieka mažiau nei trys savaitės, tad politinės diskusijos vangiai, bet įsibėgėja ir Kaune. Praeitos savaitės pabaigoje vyko dveji debatai tarp kandidatų, kuriuos Kaune organizavo Akademinis politologų klubas ir jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“.
[galerija kiek=”4″]
Kaune – dveji politikų debatai
Kaip rodo praktika, dažniausiai apie kandidatus savo apygardose rinkėjai sužino tik atėję prie balsadėžių, todėl dažnai jų pasirinkimas būna spontaniškas, nesusipažinus su politiko atstovaujamos partijos politine programa ir idėjomis. Už partijų sąrašus rinkėjai taip pat dažnai balsuoja nusprendę paskutinę akimirką, paveikti reklamos ir didesnio matomumo viešojoje erdvėje, o ne žinodami, ką realaus žada nuveikti būsima valdžia.
Geriausias būdas sužinoti politikų idėjas, ką jie patobulintų atėję į valdžią, kokius darbus tęstų, jei būtų perrinkti – įvairūs debatai, kurių keletas jau įvyko ir Kaune. Praeitą savaitę politinių partijų debatus kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) organizavo Akademinis politologų klubas (APK), o platforma „Žinau, ką renku“ kvietė debatuoti vienmandatės Centro – Žaliakalnio apygardos kandidatus.
VDU diskutavo partijų atstovai
APK organizuotuose debatuose susitiko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovė J. Šiugždinienė, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas L. Šedvydis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas R. Lopata. Laisvės partijai atstovavo A. Armonaitė, Darbo partijai – M. Puidokas, Lietuvos žaliųjų partijai – R. Lapinskas, Centro partijai – tautininkams – G. Merkys, Nacionaliniam susivienijimui – V. Radžvilas. Savo dalyvavimą VDU surengtuose debatuose atšaukė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas G. Kirkilas. Taip pat debatuose nepasirodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Drąsos kelio partijų atstovai.
Pirmoji debatų dalis buvo švietimas – būsimų parlamentarų buvo klausiama, kaip jie mėgins spręsti mokytojų trūkumą Lietuvoje bei jų kvalifikacijos klausimą. Nors dauguma prelegentų sutiko, jog mokytojams reikėtų kelti atlyginimus, tačiau kalbėtojai nesutarė mokytojų kvalifikacijos klausimais.
Laisvės partijos atstovė A. Armonaitė pabrėžė, jog mokytojams turėtų būti suteikiama platesnė kompetencija. Konservatorių atstovė J. Šiugždinienė kalbėjo apie pedagoginių studijų universitetuose svarbą. Nacionalinio susivienijimo atstovas V. Radžvilas pabrėžė, jog mokytojas šiais laikais tėra „aikštingų tėvelių ir nevaldomų vaikučių pastumdėlis“.
Požiūris į užsienio politiką – skirtingas
Antroji debatų tema buvo užsienio politika. Atsakydama į klausimą apie Kiniją, jos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus bei ekonominį pavojų Lietuvai, konservatorių atstovė pabrėžė, jog Kinijos atžvilgiu yra privalu turėti vertybinį stuburą ir tvirtai pasisakyti už demokratiją bei žmogaus teises. Darbo partijos atstovas M. Puidokas teigė jog „demokratijos skatinimas ir visi kiti dalykai visąlaik yra labai gerai“, tačiau anot jo, Lietuva neturėtų būti ledlaužis šioje srityje ir priimti vienareikšmiškų sprendimų Kinijos atžvilgiu, jeigu tai pakenktų ekonominiams mūsų šalies interesams.
Darbo partijai oponavo socialdemokratų atstovas L. Šedvydis, kuris Darbo partijos poziciją apibendrino kaip: „koncentracijos stovyklos yra gerai, jeigu iš to galima uždirbti“. Toliau tęsdamas L. Šedvydis pabrėžė, jog Lietuva turi stumti ES atsiriboti nuo Kinijos, nes ši savo ruožtu vykdo skaldančią politiką.
Toliau kalbėta apie Baltarusiją bei galimus santykius su šia valstybe, jei A. Lukašenka liks faktiniu valstybės vadovu. Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė teigė, jog Baltarusijoje ne tik pažeidinėjamos žmogaus teisės, tačiau vykdomi nusikaltimai žmogiškumui. Visų partijų atstovai sutarė, jog būtina palaikyti Baltarusiją demokratizacijos kelyje.
Diskusijai pakrypus apie Lietuvos saugumą bei JAV svarbą mūsų šaliai, centro partijos – tautininkų atstovas G. Merkys dėl prastų Lietuvos ir JAV santykių kaltino „sorošinę“ Lietuvos žiniasklaidą.
Skatina rinkėjų aktyvumą
Paskutinę dalį sudarė auditorijos klausimai. Vienas klausytojas, cituodamas Šarlio de Golio mintį teigė, jog politikas turi du pasirinkimus – išduoti savo valstybę arba savo rinkėjus, todėl klausė kandidatų, ką šie pasirinktų išduoti. Dauguma būsimų parlamentarų nepritarė minčiai, jog yra tik vienas pasirinkimas. Vienintelės socialdemokratų atstovas L. Šedvydis teigė, jog galimai išduotų rinkėjus, nors patį klausimą jis pavadino „ydingu“. Pilną debatų įrašą galite rasti Akademinio politologų klubo „Facebook“ puslapyje.
Kad rinkėjai gautų daugiau informacijos prieš rinkimus ir sprendimą už ką balsuoti priimtų argumentuotai, prieš keletą metų susikūrė iniciatyva „Žinau, ką renku“, kuri visoje Lietuvoje organizuoja rinkimų dalyvių debatus. Praėjusį sekmadienį Laisvės alėjos kavinėje „Pas Godo“ debatuoti buvo pakviesti vienmandatės Centro – Žaliakalnio apygardos kandidatai. Iš 15-kos kandidatų debatuose dalyvavo 10 politikos senbuvių ir naujokų.
Visą įrašą galite žiūrėti čia
„Žinau, ką renku“ debatai Vilijampolės – Aleksoto apygardoje vyks rugsėjo 22 d., Šilainių apygradoje – rugsėjo 24 d., Savanorių ir Petrašiūnų- Gričiupio apygradose – rugsėjo 28 d. Spalio 1 d. debatuos Kalniečių, o spalio 9 d. – Panemunės apygardos kandidatai.
