Ketvirtadienį Kaune viešėjęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius užsuko į savivaldybę, kur susitiko su meru Visvaldu Matijošaičiu. Aptarti mieste verdantys gatvių tvarkymo darbai, galimybės finansuoti į stalčių padėtus projektus, upių pritaikymas laivybai bei centrinio pašto pastato klausimas. Nors ministras diplomatiškai įkalbinėjo savivaldos atstovus labiau įsitraukti į pašo išsaugojimą, meras liko kietas kaip akmuo – miestas kišti nagų prie šio paveldo objekto neketina.
Rentabilumas prieš visuomeninę funkciją
Pagal darbotvarkę, centrinio pašto klausimas paliestas paskutinis ir, pastebėjo J. Narkevičiaus, tai kiek numušė pakilų susitikimo toną. „Svarbus centrinio pašto klausimas, kuriuo, žinau, garsiai diskutavo savivaldybės opozicija. Rudenį sustabdėme objekto privatizaciją ir jau pusę metų veikia žinybinė grupė, ieškanti būdų, kaip tą istorinį pastatą įveiklinti, kad jis išsaugotų savo tapatumą ir būtų naudingas žmonėms“, – aiškino susisiekimo ministras.
Anot jo, jau yra idėja – planuojamas interaktyvus architektūros muziejus-svetainė, funkcionuojanti ne vien kaip ekspozicijų erdvė, bet ir siūlanti įvairius užsiėmimus. Ministerija dirba prie turto perdavimo bei veiklos įforminimo. Vienas modelis, pažymėjo J. Narkevičius – centrinis paštas galėtų veikti kaip akcinė bendrovė, kitas – steigti įmonę ar įstaigą, prie kurios valdymo prisidėtų savivaldybė. „Būtų lengviau, jeigu savivalda parodytų interesą šiuo objektu“, – pripažino ministras.
V. Matijošaitis atviravo nematantis savivaldos funkcijų centrinio pašto pastate. „Kam jas sugalvoti, jeigu jų nereikia. Paštas turi atrodyti suremontuotas, sutvarkytas, su gražiomis sienomis, šildomas, o kas bus viduje, man tas pats. Nenorėčiau miestui turėti papildomų sąnaudų, kurių mums nereikia. Tereikia, kad būtų gražus, o šiandien centrinio pašto pastatas nepelnytai apleistas. Kad Laisvės alėja būtų susitvarkiusi, tarsi gražiai pasidažiusi, sukūrėme fasadų tvarkymo programą, pagal kurią kultūros paveldo statinių valdytojai gali gauti finansinę paramą.“
J. Narkevičius patikino, kad pastato pardavimas buvo ir lieka galimas, tačiau stengiamasi eiti sudėtingesniu, bet žmonėms esą patrauklesniu keliu. Veikla čia turėtų būti įvairi, remiama, kitaip išlaikyti tokio pastato neįmanoma – ministras pabrėžė paštą nesant verslo objektu, tokiu projektu, kuris uždirbtų ir pridėjo tik išsėmus visas suinteresuotų socialinių partnerių ir visuomeninių organizatorių galimybes ministeriją svarstysiant apie centrinio pašto pardavimą. Anot J. Narkevičiaus, valstybė pasiruošusi rasti lėšų, kad pastato autentika išliktų ne tik sienų pavidalu, bet tai būtų ir patraukli vieta, kauniečiai bei miesto svečiai atrastų, ką ten veikti.
Kauno meras turėjo savo dešiniajame Nemuno krante ką tik iškilusį argumentą – miesto vadovo teigimu, atnaujinti ir įveiklinti, tarkime, universitetams priklausiusius tarpukario pastatus Kauno centre kainuoja daugiau nei atsiėjo pastatyti naują verslo centrą.
„Nematau, kaip jis (Kauno centrinis paštas – „Kas vyksta Kaune“) galėtų uždirbti. Mes irgi verslas, – savivaldybės darbo principus komentavo V. Matijošaitis, davęs suprasti esantis už visuomeninius poreikius, jeigu juos sugebama kontroliuoti ekonomine prasme. – Tai nėra mūsų objektas ir giliai nesame apie jį galvoję, neužsikrauname galvos.“
Galimybės brangiam Kėdainių tiltui
Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius ministrui pristatė valstybiniu mastu reikšmingus miesto infrastruktūros projektus, iš kurių bene daugiausia kalbėta apie Kėdainių tiltą, dėl didžiulės kainos, tiesa, nustumtą į antrą planą.
V. Abramavičius priminė, kad jau išrinktas Kėdainių tilto laimėtojas, parengtas projektas. Į santaką atsukta pėstiesiems skirta rekreacinė zona, anot Statybos valdymo skyriaus vedėjo, smarkiai išaugino numatomo 430 m ilgio tilto kainą, mat konstrukcija tapo gerokai sunkesnė. Šiuo metu brėžiniuose dūlančios jungties sąmata siekia 62 mln. eurų, miestas ją dar norėtų mažinti.
Susisiekimo ministerijos atstovams pasidomėjus, kuo šis projektas svarbus valstybei, savivaldybės administracija suskubo atkreipti dėmesį, kad bendrajame plane numatytos tiesioginės Kėdainių gatvės jungtys tuneliais su Linkuvos ir Prūsų gatvėmis bei naujas viadukas po „Via Baltica“. Šie sprendiniai, iš tikro figūruojantys 2019 m. bendrojo plano korektūroje, tačiau plačiai dar neviešinti, pasak savivaldybės, neefektyvūs be Kėdainių tilto.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, anksčiau vadovavęs Transporto ir eismo organizavimo skyriui, teigė, kad tiltas formuoja vidinį susisiekimo žiedą ir nukrauna išorinį Vakarinio aplinkkelio bei Islandijos plento žiedą, kuriuo daugelis kauniečių naudojasi mieste esantiems taškams pasiekti. Beje, šis infrastruktūros projektas, savivaldybės požiūriu, paskatintų Kauno krovinių uosto Marvelėje vystymą.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis priminė, kad įgyvendinant Kėdainių tilto viziją nereikėtų pamiršti P. Vileišio tilto prieigų atnaujinimo. Vilijampolės pusėje augantiems transporto srautams suvaldyti numatytos dvi žiedinės sankryžos – darbus čia užbaigti planuota pernai, tačiau iki šiol jie nustumti į šalį.
[susije_video kurie=”2″]
Upinės laivybos perspektyvoms, rodos, daug dėmesio skiriantis J. Narkevičių pažymėjo, kad atnaujinant miesto infrastruktūrą galima prijungti ir uosto tvarkymą. „Kalbant apie vidaus vandenis, forsuojame koncepcijų sudarymą, kuriamas planas. Tai yra rimtas ilgalaikis projektas, kuris dabar pradedamas. Jeigu sukursime intelektualinius resursus, specialistai kartu galėtų pabendrauti dėl koncepcijos išgryninimo. Mūsų siekiai – atgaivinti praktine prasme laivybą Nemune. Druskininkai, Gardinas ir taip toliau“, – dėstė susisiekimo ministras.
Grandiozinė upių laivybos vizija
J. Narkevičius žurnalistams po susitikimo sakė, kad Kaunas – svarbus upių laivybos taškas: „Čia yra Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) būstinė, čia yra „Raketa“ ir esu dėkingas savivaldybei, kad prisidėjo prie tos privačios iniciatyvos. Mes iš savo pusės pagilinome Nemuno vagą nuo Kauno iki Kuršių marių.
Sausra šiais metais verčia skirti dar didesnes lėšas šiems darbams. Kalbame apie laivybos upėmis gaivinimą iki aukštupio – tiek Druskininkų, tiek Gardino. Seniai būta tokių projektų, jų reikia, bet miestų pozicija, savivaldybių intelektualinis įdirbis labai reikalingas ir manau, kad tie laivybos planai link Raudondvario sutampa su Nevėžio ištakos ir įtakos pagilinimu.“
Ministro manymu, laivyba suteikia galimybę prie upės gyvenantiems žmonėms, kauniečiams matyti kitą miesto perspektyvą – jei bus daugiau laivų, virs turizmas, verslas, savo kraštą bus įdomu pažinti kitiems gyventojams. Šia kryptimi Susisiekimo ministerija dirba ir ji toliau yra perspektyvoje.
Vilniečių keliones Nerimi į Kauną J. Narkevičius teigė matantis netolimoje ateityje, bet pirmiau tvarkomas Nemunas: „Čia jau vyksta praktiniai darbai, tuo metu VVKD yra užsakiusi visų šalies upių įveiklinimo studiją. Kalbant apie Nemuno pakrančių tvarkymą ir vagos gilinimą, projektas pasiekęs 28 mln. eurų vertės rangos darbų pirkimo fazę. Dėl Neries ir kitų upių, koncepciją dar reikia nustatyti.
Visgi Neries vaga labiau akmenuota nei Nemuno, prie Grigiškių stūkso vadinamoji akmenų užtvanka, neleidžianti čia gilinti vagos. Siekiame Nerį su Nemunu sujungti ne tik natūralia, bet ir laivybos prasme, diskutuojame šiais klausimais su Vilniaus valdžia, bet iškeliu šį projektą į valstybinį lygmenį.“
Pasak ministro, paskaičiuota, kad sutvarkius upių vagas yra perspektyvos ir pramoninei laivybai. Baltarusijos situacija, pripažino J. Narkevičius, kiek vėsina entuziazmą, bet dabar paruošus planus, greit esą galėtume prekiauti ir laivauti ne tik Lietuvos viduje.
Smarkiau kibti į gatves leido pandemija
J. Narkevičius taip pat džiaugėsi, kad Kauno miesto savivaldybė pagal tobulinamą infrastruktūrą praktiškai yra šalies lyderė. Gatvėms tvarkyti nuosavų savivaldybės lėšų skiriama suma įspūdinga, šiemet ji siekia apie 30 mln. eurų, pernai irgi skirta panašiai – 26-27 mln. eurų.
„Mūsų prioritetas – atkreipti dėmesį į tas savivaldybes, kurios yra aktyvios ir jas dar labiau paremti. Valstybės mastu atsirado galimybė pasinaudoti taip vadinamomis kovidinėmis (COVID-19 – „Kas vyksta Kaune“) lėšomis, kurių Kauno savivaldybei skirta 10 mln. eurų, beveik tiek pat iš šalies biudžeto kasmet skiriama keliams išlaikyti.
Džiugu buvo važiuoti pro Kauną, ne pirmą kartą, bet ypač dabar, kai šios lėšos jau įsisavintos. Galiu tik atsiprašyti kauniečių už tuos laikinus nepatogumus, bet visi suprantame, kad šie metai suteikė galimybę padaryti proveržį, apie 22 mln. eurų skyrė ir Europos Sąjunga“, – nuraminimo žinutę išaugusiose spūstyse stoviniuojantiems vairuotojams siuntė ministras.
[susije_video kurie=”1″]
Kalbėta apie Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano galimybes – tų lėšų panaudojimas yra įvairiapusis. Susitikimas, kaip žurnalistams komentavo J. Narkevičius, buvo labai naudingas, nes aptarta, ką jau šiandien galima padaryti, pagarsinta apie tam tikras paruoštų projektų galimybes, kurių dar negirdėjome.
„Ieškosime, kaip bent dalinai tuos projektus finansuoti“, – vilties Kėdainių tilto vizijai įpūtė susisiekimo ministras.
