Pastarąsias dvi savaites, kuomet kasdien užfiksuojama daugiau nei 20, o kai kuriomis dienomis – ir virš 30 ar 40 naujų koronaviruso (COVID-19 ligos) atvejų, epidemiologai įspėja, kad kartu auga ir sąlytį turėjusių arba, paprastai tariant – kontaktavusių su sergančiaisiais, skaičius. Atsižvelgus, kad žmonėms kyla neaiškumų, NVSC paaiškina, kada žmogus laikomas turėjusiu sąlytį.
Turėjusiu sąlytį laikomas 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus. Tuo metu, jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 val. iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.
Kitaip tariant, yra vertinama, ar žmogus su sergančiuoju bendravo tuo metu, kai, remiantis moksliniais įrodymais, žmogus kėlė riziką kitam, tai yra – galėjo užkrėsti.
Taip pat svarbu įvertini, kokį sąlytį žmogus turėjo. Paprastai tariant, aiškinantis, ar sąlytis buvo didelės ar mažos rizikos, svarbu įvertinti aplinkybes, t. y. kokiu atstumu, kiek laiko bendrauta, ar naudotasi asmens apsaugos priemonėmis ir kita.
Didelės rizikos sąlytį (artimą sąlytį su COVID-19 atveju) turėjusiu laikomas žmogus, kuris užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą, pavyzdžiui, spaudęs ranką koronavirusine infekcija sergančiam žmogui.
Taip pat sąlytis vertinamas kaip didelės rizikos, jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais. Paprastai tariant – jei sergantysis pakosėjo į veidą, plikomis rankomis liestos COVID-19 atvejo panaudotos vienkartinės nosinės ir pan.
Be to, didelės rizikos kontaktu laikomas ir buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, vienoje posėdžių salėje, taisyklingai nedėvint asmeninių apsaugos priemonių, buvo užsikrėtęs žmogus, kartu buvę kolegos bus vertinami kaip aukštos rizikos sąlytį turėję asmenys.
NVSC specialistai primena, kad didelės rizikos sąlytį turėję asmenys turi izoliuotis, stebėti savo sveikatą ir, pasireiškus simptomams, kreiptis į Karštąją koronos liniją dėl tyrimo koronavirusinei infekcijai nustatyti atlikimo PGR metodu.
Svarbu, kad ne visi didelės rizikos sąlytį turėję asmenys tiriami – tai priklauso nuo infekcijos išplitimo konkrečiame židinyje.
Tuo metu, mažos rizikos sąlytį arba, paprastai tariant – atsitiktinį sąlytį – su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių. Ta pati sąlyga galioja tiek kontaktui uždarose patalpose, tiek atvirose erdvėse.
Taip pat, jei, pavyzdžiui, žmogus važiavo vienu troleibusu su užsikrėtusiu asmeniu, naudojo apsaugos priemones ir iš troleibuso išlipo po 10 minučių, toks sąlytis bus vertinamas kaip maža rizika.
Mažos rizikos sąlytį turėjusiems asmenims izoliacija neskiriama, jie, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, turi stebėti savo sveikatą ir laikytis COVID-19 ligos prevencijos priemonių.
