Lauko ir vidaus apdaila – tema, verčianti įtemptai pagalvoti kiekvieną, susidūrusį su statybų ar remonto klausimais. Kokybiški eksterjero bei interjero sprendimai įprastai yra reiklūs laikui bei finansams, o pasirinkus mažesne kaina išsiskiriančius produktus prarandama apdailos kokybė bei ilgaamžiškumas. Revoliucingą sprendimą į nuolatinius apdailos rebusus pasiūlė kauniečiai – rankomis lankstomas ir be papildomo pasiruošimo ant paviršiaus klijuojamas klinkerines plyteles „Klinkerit“.
[galerija kiek=”8″]
Įprasta, jog apdaila plytomis ar plytelėmis yra neatsiejama nuo triukšmingo bei daug dulkių išskiriančio pjaustymo proceso, leidžiančio plyteles pritaikyti namo, langų, durų, kolonų ar kitų elementų kampams bei angoms. Pagrindinė Kaune sukurtų ir gaminamų „Klinkerit“ plytelių ypatybė – lankstumas, plyteles norimoms pozicijoms leidžiantis pritaikyti tiesiog rankomis.
„Plytelės „Klinkerit“ yra sudarytos iš specialių užpildų, tokių kaip kvarcinis smėlis, marmuras bei granitas, kurie gamybos eigoje surišami kita naudinga medžiaga – polimerine dispersija. Būtent šioji dispersija joms ir suteikia vieną svarbiausių savybių – lankstumą. Lankstumo dėka plytelės gali prisitaikyti prie bet kokio paviršiaus ar reljefo, nesvarbu ar jis būtų nelygus ar lenktas“, – plyteles gaminančios bendrovės „Norvegijos kontaktai“ gamybos vadovas ir technologas dr. Marius Baltakys.
Gamybos idėja – iš poreikio
Statybų sektoriuje revoliucingomis laikomas plyteles „Klinkerit“ Lietuvoje gamina tik viena bendrovė – Kaune įsikūrusi įmonė „Norvegijos kontaktai“. Gamybos vadovo, technologo ir plytelių kūrėjo M. Baltakio teigimu, mintis sukurti lanksčias apdailos plyteles kilo bendrovės vadovui, susidūrus su pažangaus, greito, ilgaamžiško bei patrauklaus kaina apdailos sprendimo trūkumu.
„Prieš keletą metų gyvenamųjų namų statyba užsiimančios bendrovės „Norvegijos kontaktai“ vadovas pradėjo ieškoti gamintojų, galinčių pasiūlyti lengvai prie paviršiaus prisitaikančių, lanksčių apdailos gaminių.
Tiesa, tiek šalies, tiek Europos, tiek pasaulio mastu buvo susidurta su problema, jog jų gauti yra itin sunku. Tiekimo terminai buvo tokie ilgi, kad net ir bandant užsisakyti didelius šių gaminių kiekius, tą padaryti buvo itin sunku. Tokiu būdu iš elementaraus poreikio ir gimė ši mintis – sukurti visus statytojų lūkesčius atitinkantį produktą“, – sako dr. M. Baltakys.
Su pirmine idėja bendrovė „Norvegijos kontaktai“ kreipėsi į Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkus. Produkto koncepcija susidomėję KTU akademikai sutiko prisidėti kuriant Lietuvos rinkoje dar negamintą produktą ir bendromis pajėgomis 2019-ųjų metų rudenį pristatė „Klinkerit“.
„Nuo pirmojo susitikimo iki produkto sukūrimo užtrukome metus. Per šį laiką atlikta daugybė bandymų ir testavimų, kol galiausiai buvo išgauta norima receptūra ir produkto savybės. Nuo pat produkto kūrimo pradžios bendrovė „Norvegijos kontaktai“ bendradarbiavo su KTU mokslininkais, o būtent tokiu keliu į gamybos vadovo-technologo poziciją dirbti patekau ir aš“, – sako dr. M. Baltakys.
Darbų greičio, asortimento ir kainos pranašumas
Gamybos vadovo teigimu, iki šiol rinkoje vyravo du pagrindiniai apdailos būdai – klinkerio plytos ir struktūrinis tinkas. Tarp pagrindinių klinkerinių plytų privalumų, lyginant su struktūriniu tinku, galima išskirti jų išvaizdą ir ilgaamžiškumą. Tuo tarpu tinkas patrauklesnis savo kaina.
„Plonos ir lanksčios „Klinkerit“ plytelės rinkai pasiūlo patrauklią išeitį – už klinkerio plytas pigesnį ir kur kas lengviau pritaikomą sprendimą, išsiskiriantį spalvų bei dydžių gausa. Klientams siūlome trijų skirtingų storių – 4, 5 arba 6 milimetrų – bei penkių skirtingų dydžių – 240×70, 240×60, 210×50, 330×50 ir 500×50 milimetrų – gaminius.
Iš viso esame sukūrę net 65 skirtingus spalvinius derinius, kuriuose klientai ras per 200 skirtingų atspalvių. Dėka plonumo, plytelių kvadratinis metras sveria vos 4 kilogramus, o tai leidžia jas klijuoti be jokio papildomo paruošimo tiesiai ant nutinkuoto paviršiaus. Tokiu būdu, lyginant su klinkerio plytomis, sutaupoma ne tik perkant patį produktą, bet ir išvengiama mūrijimo, tvirtinimo ir kitų susijusių finansinių bei laiko kaštų“, – sako dr. M. Baltakys.
Gamybos vadovo teigimu, „Klinkerit“ puikiai pritaikomos ne tik fasadų, bet ir vidaus ar smulkių lauko elementų, pavyzdžiui, šulinių apdailos darbams.
„Apdailai pasirinkus „Klinkerit“ plyteles išvengiama glaistymo, šveitimo, paviršių lyginimo ar pačių plytelių pjaustymo darbų. Tereikia tik mūsų gaminamų klijų ir giluminio grunto, o visi darbai vyksta vienu etapu.
Giluminiu gruntu meistras sutvirtina paviršių, tuomet šukomis užtepa klijus, prispaudžia plyteles ir drėgnu šepetėliu išlygina tarpeliuose esančius klijus. Įprastai klijavimo darbai vyksta nuo viršaus į apačią, taip išvengiant klijų nutekėjimo rizikos. Papildomai apdirbti plytelių nereikia, o jų lankstumo automatiškai nebelieka jas suklijavus – plytelės lieka tvirtos tarsi akmuo“, – sako „Norvegijos kontaktai“ gamybos vadovas.
Dar vienas Kaune sukurto gaminio išskirtinumas – atsparumas aplinkos poveikiui. Gamintojo teigimu, šį apdailos būdą pasirinkę gyventojai, papildomai juo rūpintis neturės. „Klinkerit“ sudėtyje yra specialių priedų, apsaugančių plyteles nuo dumblių bei grybelių. Taip pat, plytelės bei klijai yra apsaugoti nuo drėgmės įsigėrimo, UV spindulių bei temperatūros pokyčių. Norint nuo jų pašalinti susikaupusias dulkes ar žemes, pakanka nuplauti vandens srove.
Lanksčių plytelių „Klinkerit“ gamintojas – bendrovė „Norvegijos kontaktai“, statybos sektoriuje sėkmingai veikianti jau daugiau nei 15 metų. Naujosiomis plytelėmis jau dabar pati bendrovė yra išklijavusi du naujus, išvaizdžius gyvenamųjų namų kvartalus „Antagynė“ ir „Šilojus“. Tai – per 20 tūkst. kvadratinių metrų fasadų apdailos. Ieškantys būsto čia vis dar laukiami – yra likę dar keletas laisvų butų.
Tiesa, per mažiau ne vienerių metų laikotarpį plytelės sparčiai išpopuliarėjo ir tarp kitų statytojų bei individualių klientų. Iš viso produkto tiekimo šiandien rūpinasi per 14 gamintojo partnerių skirtinguose šalies miestuose. Partnerių parduotuves, prekybos taškus ir daugiau informacijos apie patį produktą galima rasti ČIA.
