Kauno savivaldybės rengiamas prieplaukos atnaujinimo Neptūno įlankoje projektas nuo pradžių nedavė ramybės čia įsikūrusiems buriuotojams. Svarbiu lūžiu, perkėlusiu nesutarimus į teismo sales, tapo valdžios sprendimas apmokestinti sklypą ir reikalavimas iš teritorijos išvežti laivams laikyti skirtą įrangą. Buriuotojų skundas vis dar nagrinėjamas, tuo metu savivaldybė teigia, kad teisminiai procesai rekonstrukcijai kol kas netrukdo.
„Atnaujinkite informaciją dėl Kauno marių prieplaukos rekonstrukcijos, kurią teismas neseniai sustabdė kaip neteisėtą. Nors žmonės savo laivus jau išsivežiojo, kad savivaldybė jų nepavogtų iš saugojimo vietų“, – rezonuojančios žinutės iš vienos kaunietės prieš kelias dienas sulaukė „Kas vyksta Kaune“.
Pasidomėjus situacija, paaiškėjo, kad pačios rekonstrukcijos, kurios projektas tebėra derinamas su institucijomis, teismas neužkardė, tačiau apribojo tam tikrus savivaldybės veiksmus įlankoje burlaivius laikančių savininkų atžvilgiu.
Neramina aiškumo stygius
Kaip portalui nurodė Turistinių burlaivių savininkų asociacijos (TBSA) prezidentas Rokas Aleksiūnas, teisminiai ginčai dėl žemės kampelio, kur 15 metų stovėjo burlaivių savininkų kilblokai (įrenginys į sausumą iškeltam laivui laikyti – „Kas vyksta Kaune“), prasidėjo pernai rudenį. Šiuo metu laukiama Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dėl minėto sklypo, kurį, anot pašnekovo, savivaldybė iš anksto neperspėjusi sugalvojo apmokestinti.
„Kadangi Kauno valdžia šitaip ant mūsų užvažiavo, kreipėmės į apeliacinį teismą prašydami neleisti užsiiminėti tokia saviveikla, byla tebenagrinėjama. Teismas mūsų prašymą patenkina iš dalies – apmokestinti kilblokų stovėjimo neuždraudė, bet neleido savavališkai išgabenti mūsų turto, kol byla nebaigta. (…) Dėl rinkliavos situacija dviprasmiška – greičiausiai, bylą uždarius ir laikinam apribojimui dingus, atgaline data mokesčius galėtų lengvai susirinkti“, – sakė R. Aleksiūnas.
TBSA prezidentas prisiminė šį giną įsišaknijus gana giliai. Iš pradžių sprendimas apskųstas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), tačiau NŽT sklypą greit perleido Kaunui, tad į procesą buvo įtraukta savivalda.
„Pagrindinis klausimas – kada šis projektas bus pradėtas įgyvendinti. Bandome su savivaldybe vesti dialogą, bet vieną kartą pokalbyje mums pasakoma, kad galima laikyti šiemet ir nesukti galvos, o už savaitės pakabinami neaiškūs, nepasirašyti lapukai, jog mūsų kilblokus išveš. Paskui, likus kelioms dienoms iki to vežimo, pagaliau pavyksta padaryti susitikimą, kuriame Petrašiūnų seniūnė ateina ir pareiškia, kad pranešimai jų, kilblokai bus išgabenami“, – Neptūno įlankoje kylančias biurokratines bangas nupasakojo R. Aleksiūnas.
Anot jo, kiek TBSA susitiko su savivaldybės Sporto skyriaus, mero kabineto atstovais, jokios datos nenurodomos, absoliučiai neaišku, ar kitąmet buriuotojai galės nuleisti laivus, juos laikyti žiemą, ir kas apskritai bus su buriavimu Kaune.
Patiems imtis iniciatyvos neleido
R. Aleksiūnas stebėjosi savivaldybės „visišku nesiskaitymu“ su laivų savininkais: „Neaišku, kodėl. Čia gi mūsų pačių prieplauka, dar praėjusių kartų įkūrėjų gauti bent keturi leidimai būtent toje vietoje eksploatuoti tokį objektą. Dabar savivaldybė sugalvojo tą projektą, nepaisant to, kad turime visus popierius ir ne kartą kreipėmės su prašymais patiems plėtoti infrastruktūrą, tačiau savivaldybė prieš kokius septynerius metus to daryti neleido.“
Pašnekovas teigė anuomet valdžią dengusis atsakymais, kad reikia parengti to sklypo tikslųjį planą, o jį parengus pasirodė, jog savivaldybė viską darys savo nuožiūra ir į jokius kompromisus nebandoma eiti – TBSA nariai jaučiasi esantys trukdžiu, kurį, vaizdingai išsireiškė R. Aleksiūnas, bandoma išlyginti tarsi plentvoliu.
Tuo metu aikštelės, kurias Kauno valdžia suteikė laivams laikyti, aiškino TBSA prezidentas, randasi kitoje miesto pusėje. Buriuotojai tai laiko pasityčiojimu, mat kilblkokai dideli, dauguma neišardomi – tokius vežant, vyro vertinimu, mažų mažiausiai būtų užkištos gatves ir sutrikdytas eismas. O be kilblokų žiemą išsiversti burlaivių savinikai negali.
„Su savivaldybe vyksta tokie šachmatai. Visuomenė, turbūt, girdi, kad bandoma sutvarkyti aplinką, bet buriuotojams tai reiškia „išsivežkite iš čia savo laivus ir nežinia, kada sugrįžkit“. Ir visiškai neaišku, kokiomis kainomis. Kiek teikėme dėl šio projekto pasiūlymų architektams ir savivaldybei viešų pristatymų metu, nė vienas iš jų neįgyvendintas. Buriuotojai yra paskutinėje vietoje, nors žiniasklaidoje teigiama atvirkščiai“, – aštraus žodžio negailėjo R. Aleksiūnas.
Sako, kad į pastabas atsižvelgta
Kauno savivaldybės portalui pateiktame komentare, kita vertus, vardijami penki punktai, kuriais po 2019 m. kovo 25 d. vykusio viešo pristatymo prieplaukos rekonstrukcijos projektas buvo pakoreguotas.
Pirmiausia, vakarinėje įlankos krantinėje, prie „Romo uosto“, kur planuojama įkurdinti motorinių laivų prieplauką, atsižvelgiant į siūlymus suprojektuotas atskiras sanitarinis pastatas su vandentiekiu ir kanalizacija, taip pat numatytas nešvaraus vandens išsiurbimo įrenginys.
Ten pat išplėsta erdvė su tvirta, kieta danga laivų laikymui žiemą, sustiprinta krantinė, kad galėtų užvažiuoti kranas laivams iškelti. Kitaip išdėstytos plaukiojančios prieplaukos ir numatyta laivų iškėlimo vieta, kur gali privažiuoti kranas ir sunkusis transportas.
Šiaurinėje įlankos dalyje projektuojama krantinė sustiprinta iki 30 tonų apkrovos, o „U“ formos ožinis kranas pakeistas į 8 tonų keliamosios galios gembinį kraną ir slipą su laivų iškėlimo priekaba.
Savivaldybė nurodo daugumą nelegalių prieplaukų savininkų susisiekus su Petrašiūnų seniūnija bei pasirašius pasižadėjimą iki spalio mėnesio jas išsikelti ir išsivežti.
Teismas rekonstrukcijai netrukdo
Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas tikino, kad minėtas teismo sprendimas kol kas nestabdo projekto įgyvendinimo ir daugiau įtakos turi dabartiniams savivaldybės veiksmams, susijusiems su nelegaliai įrengtų prieplaukų išardymu ir pašalinimu, valstybinėje žemėje ir miško teritorijoje laikomais kilblokais, laivų transportavimo ratukais bei pačiais laivais.
„Po dabartinio teismo sprendimo, kol vyks teisminis procesas, negalėsime reikalauti iš TBSA nusikelti savo prieplaukos. Tiesa, su dauguma savininkų pasiekti geranoriški abipusiai susitarimai. Jiems siūloma laivus saugiai laikyti ne krante (kai jie būna iškelti iš vandens), o Kauno mieste esančiose automobilių saugojimo aikštelėse“, – dėstė M. Šivickas.
Planuojama, kad atnaujintą prieplauką administruos Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“ arba savivaldybės įstaiga „Parkavimas Kaune“. Taip pat neatmestina, jog teritorijos operatorius bus renkamas konkurso būdu. Apie laivų laikymo naujai įrengtoje prieplaukoje kainas, pasak M. Šivicko, šiandien kalbėti dar per anksti.
Interesus toliau žada ginti teisiniu būdu
Sporto skyriaus vedėjas pridūrė, kad šiuo metu laukiama, kol bus bus išduotas statybos leidimas: „Projektas buvo įkeltas į „Infostatybos“ sistemą statybos leidimui gauti, tačiau pastabų pateikė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, nebuvo gauti suderinimai iš Aplinkos apsaugos agentūros ir Regioninio parko.“
Projekto autoriai pagal gautas pastabas baigia rengti pataisymus ir šiomis dienomis projektas vėl bus įkeltas į „Infostatybą“. Savivaldybė statybos leidimą tikisi gauti artimiausiu metu – iškart po to bus sprendžiama dėl tolimesnių darbų grafiko ir eigos.
Tuo tarpu R. Aleksiūnas priekaištauja, kad buriuotojai visus šiuos metus yra prieblandoje ir visiškai neaišku, kas toliau įvyks: „Kiekvienas toks vyksmas nekelia pasitikėjimo, jaučiamės spaudžiami į kampą be jokių galimybių rasti kompromisą. Kauno valdininkai, kaip visuomet, diktuoja sąlygas ir nušviečia situaciją iš savo pusės, bet realybėje įtampa niekad neatslūgo.“
Neptūno įlankoje laikoma virš 200 laivų ir TBSA, asociacijos prezidento tikinimu, ten viena geriausiai organizuotų, turi bendruomenę ir resursus ginti savo teises. „Manau, toliau tai darysime teisme“, – ryžtingai nusiteikęs buvo R. Aleksiūnas, pridėjęs, kad savivaldybės planai apima tik šiauriau Kauno jachtklubo esančią Neptūno įlanką: „Žuvėdros“ vietoje projektuojama motorinių laivelių prieplauka, o begriūnančio motorlaivių pastato vietoje – restoranas ir burlaivių prieplauka.
M. Šivickas patikslino projektą esant išskaidytą į tris etapus. Pirmasis apima esamų statinių išardymą ir naujų objektų – buriavimo mokyklos, elingų ir uostui reikalingos infrastruktūros – statybą Kauno motorlaivių prieplaukos teritorijoje. Antruoju etapu ketinama tvarkyti priešingoje pusėje esančią teritoriją, o trečiuoju – įrengti vandens motociklams skirtą įlanką.
Bendra visų trijų etapų įgyvendinimo suma – apie 9 mln. Eur.
