Lietuvai karantino metu už keletą milijonų eurų įsigijus daugiau nei 510 tūkst. greitųjų koronaviruso testų, jų šiuo metu panaudota tik apie 20 tūkst., sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Henrikas Ulevičius, laikinai einantis vadovo pareigas.
Jo teigimu, šie testai turi galiojimo laiką, todėl kelia nerimą, kad testai naudojami per lėtai.
„Jie dar kol kas galioja. Jie paprastai galioja metus, pusantrų metų – dabar tiksliai galiu nepasakyt. Jau truputį neramu darosi, kad jie labai lėtai naudojami“, – konservatorių frakcijos posėdyje Seime sakė laboratorijos vadovas.
Greitieji testai parodo, ar žmogus buvo persirgęs koronavirusu, tačiau neparodo, ar žmogus gali užkrėsti kitus asmenis.
Pasak H. Ulevičiaus, greitieji testai buvo panaudoti Klaipėdoje tiriant keltais atplaukiančius žmones, taip pat Nemenčinėje, Marijampolės ligoninėje, o apie 10 tūkst. testų moksliniam tyrimui panaudojo Kauno klinikos.
Laboratorijos vadovas po posėdžio žurnalistams teigė manantis, kad dar turėtų patikslinti greitųjų testų galiojimo trukmę, taip pat – kad šie testai dabar labiau turėtų būti naudojami tiriant populiaciją.
„Aš taip galvoju, kad buvo truputį stabdomi šitie testai kaip neduodantys greito efekto, ar žmogus serga, ar užkrečiamas. Čia jau daugiau domintų daugiau, kiek ta populiacija turi tą imunitetą“, – žurnalistams sakė H. Ulevičius.
Jis teigė, kad dėl dėl šių greitųjų testų pirkimo pradėtas tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT).
Apie šį tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.
BNS žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.
Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.
Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.
