Aplinkos ministerija savivaldybėms skiria beveik 600 tūkst. eurų Sosnovskio barščiams naikinti, tačiau tokia parama nepanoro pasinaudoti nė viena savivaldybė. Tuo tarpu kauniečiai fiksuoja invazinio augalo užgrobiamas vis naujas teritorijas, o Kauno miesto savivaldybė pripažįsta, kad kova su Sosnovskio barščiais – ilga ir nepigi, tačiau tikina daranti viską, kas įmanoma.
[galerija kiek=”4″]
„Pastaruoju metu puikiai matosi, kaip sėkmingai Kaune yra kovojama su Sosnovskio barščiais – niekaip“, – laišką „Kas vyksta Kaune“ redakcijai pradėjo kaunietis.
Su redakcija anonimu panoręs likti skaitytojas pasidalijo Neries pakrantėje klestinčiais itin pavojingais augalais. Kauniečio teigimu, Sosnovskio barščiai puikiausiai keroja priešais pat „Kauno Dokas“ biurų pastatą.
„Visoje pakrantėje yra pridygę šių nuodingų parazitų. Susiklosčiusi situacija jau yra grėsminga. Barščiai jau žydi ir su tokiu dėmesiu, kokiu yra skiriama kovai su barščiais, yra tikėtina, jog jiems pavyks subrandinti bei paskleisti sėklas, kurių vienu metu gali būti iki 100 tūkst. ir jos išlieka gyvybingos keletą metų. Gal laikas imtis veiksmų?“, – klausė skaitytojas.
„Jeigu šiais metais ši problema pakrantėje nebus išspręsta, kitais metais lankymasis vidiniame kieme gali tapti pavojingas sveikatai“.
Tiesa, vyras pabrėžė, kad minėtame biurų centre yra įsikūręs darželis, todėl pats metas dėmesį atkreipti ir į pačius mažiausius, kuriems augalas gali pasirodyti puikiai tinkamas žaidimams. „Nereikia žymaus kontakto su šiuo augalu, jog kiltų stiprios alerginės reakcijos“, – dėstė skaitytojas.
Kauniečio teigimu, nuotraukose, pagal žolės šienavimą, aiškiai matyti, kur baigiasi privačios nuosavybės ribos. Iš karto už šios ribos – valstybinė žemė, kuria esą savivaldybė rūpintis nė neketina.
Pradėti naikinti dar gegužės mėnesį
Kaip naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, Sosnovskio barščiai Kauno mieste pradėti naikinti jau gegužės mėnesį, balandžio mėnuo buvo šaltas, todėl augalai purškimui buvo per maži.
Pasak R. Savickienės, Sosnovskio barščių aptinkama visose Kauno miesto seniūnijose, tačiau didžiausios augavietės yra Aleksote ir Šilainiuose. Mažiausiai šių augalų aptinkama Centro ir Dainavos seniūnijose. „Iš viso Sosnovskio barščiai naikinami ~ 32 ha plote, Kauno miesto ribose. Kasmet į duomenų bazę įtraukiamos naujos vietos“, – teigė R. Savickienė.
Aplinkos skyriaus vedėja pabrėžė, kad pavojingi augalai naikinami tik valstybinėje ir savivaldybės žemėje. Privačioje teritorijoje šiuos augalus privalo naikinti žemės savininkas. Ir pridūrė, kad Sosnovskio barščiai yra naikinami nuo balandžio pabaigos iki spalio pabaigos, o jų naikinimui šiais metais iš Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų skirta 100 tūkst. Eur.
Rezultatai tik po 3 metų
Gegužės-birželio mėnesį Sosnovskio barščiai Kauno mieste buvo purškiami Aplinkos ministerijos rekomenduojamais selektyviais herbicidais: 10 g/ha – Nuance 75 WG ir 20 g/ha – Accurate 200 WG.
R. Savickienės teigimu, panaudojus šiuos herbicidus sunaikinamos ne visos augalų rūšys, t.y. herbicidais nupurkštame žemės plote sustabdomas Sosnovskio barščio augimas, o herbicidų nepaveikti augalai nesunyksta, bet auga toliau ir tokiu būdu sudaro nepalankias sąlygas dygti naujiems Sosnovskio barščio individams – suveikia gamtinės atrankos mechanizmas.
„Žymesni rezultatai išryškėja tik po 3 jų metų purškimo. Po purškimo birželio – liepos mėnesį invaziniai augalai yra nušienaujami. Šienaujami ir per visą sezoną, tose vietose kur purkšti herbicidais yra negalima t.y. prie vandens telkinių, upių pakrantėse“, – apie augalų naikinimo ypatumus pasakojo R. Savickienė.
Invazinių augalų sėklos dygios 6-8 metus, tam, kad pradėtų vėl iš naujo augti užtenka tik šviesos ir drėgmės.
„Rugpjūčio mėnesį vėl kartojame purškimą herbicidais, kad sunaikintume naujai išdygusius augalus ir vėl laukia šienavimas rugsėjo-spalio mėnesiais“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, Sosnovskio barščių naikinimo darbai Kauno mieste vyksta kiekvieną dieną. Tačiau purškimui yra labai svarbus oras, lietus nuplauna herbicidus, todėl purkšti galima tik sausuoju periodu.
Savivaldybėms – beveik 600 tūkst. eurų
Sosnovskio barščių naikinimui visoms šalies savivaldybėms iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta beveik 600 tūkst. eurų. Apie tokią paramą paskelbus dar birželio 6 dieną, Aplinkos ministerija nesulaukė nė vienos šalies savivaldybės paraiškos.
„Savivaldybės skambino, domėjosi, tačiau paraiškų pateikti nespėjo. Tikimės, kad iki liepos pabaigos bus tikrai pateikta mažiausiai dešimt paraiškų“, – BNS sakė ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė.
Paramą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos norinčios gauti savivaldybės žmonėms nuodingą Sosnovskio barštį turės naikinti tik valstybei ar savivaldybei priklausančiuose žemės sklypuose. Be to, savivaldybės turės būti parengusios šio invazinio augalo populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą.
Maksimali dotacija projektui – iki 100 tūkst. eurų, bus kompensuojama iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o projektai turės būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo.
Paraiškos bus vertinamos pagal tai, ar Sosnovskio barščio plotai yra saugomose teritorijose, urbanizuotose teritorijose, ar savivaldybė prisideda savo lėšomis ir naikins šį augalą ne trumpiau kaip penkerius metus.
Nukenčia niekuo dėti žmonės
Kiekvieną vasarą medikams tenka teikti pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo invazinių augalų. Tačiau kauniečiai pasidarė kur kas atsargesni. Portalui „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravus Kauno klinikų apie šiais metais nuo invazinio augalo gydytus pacientus, Kauno klinikos patikino, kad šiemet neturėjo nė vieno tokio ligonio.
„Galime tik pasidžiaugti, kad šiais metais Kauno klinikos nesulaukė nė vieno paciento, kuris būtų nukentėjęs nuo Sosnovskio barščių“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos Vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė.
Vis dėlto svarbu žinoti, jog augalo sultims patekus ant odos, rekomenduojama tuoj pat nuplauti vandeniu su muilu. Vertėtų vengti žaizdas tepti aliejiniais kremais. Po to reiktų pasitarti su gydytoju, net ir tuo atveju, jei ant odos ir nepastebėjote pažeidimų. Nudegimas gali išryškėti ne iš karto, o po 2–3 dienų.
Sosnovskio barščiai – iš Kaukazo kilęs sunkiai išnaikinamas augalas. Į Lietuvą jie atkeliavo prieš daugiau nei 50 metų.
Visos Sosnovskio barščių dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Jų sultyse taip pat yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus.
Augalo sultyse susikaupusios medžiagos padidina odos jautrumą saulės šviesai, todėl, patekusios ant odos augalo sultys sukelia nudegimus. Pūslėms pratrūkus, susidaro sunkiai gyjančios žaizdos. Joms užgijus, lieka nenykstančios rudos dėmės ir randai. Ši liga vadinama fotodermatitu.
Sosnovskio barščius pavojinga ne tik liesti, laužyti, bet ir būti arti jų – augalai gali apnuodyti žmogaus kvėpavimo organus. Jų kvapas, žiedadulkės ir sultys sukelia stiprią alergiją, dėl eterinių šių augalų aliejų poveikio kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva.
