Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį itin maža balsų persvara įveikė liberalių pažiūrų Varšuvos merą ir užsitikrino antrąją kadenciją, rodo pirmadienį paskelbti beveik galutiniai oficialūs rezultatai.
Per sekmadienį vykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą A. Duda laimėjo surinkęs 51,21 proc. balsų, o jo varžovas Rafalas Trzaskowskis gavo 48,79 proc. balsų, pranešė Valstybinė rinkimų komisija, suskaičiavus balsalapius 99,7 proc. apylinkių.
Vis tik galutiniai rezultatai galėtų šiek tiek skirtis.
Pasak valstybinės rinkimų komisijos pirmininko Sylwester’o Marciniako, dar negauti duomenys iš penkių Lenkijos ir devynių užsienio (Briuselio, Londono ir Mančesterio) apylinkių.
Jei bus patvirtinti preliminarūs rezultatai, šie rinkimai baigsis vienu mažiausių skirtumų per visą Lenkijos istoriją, o tai atspindėtų didelį susiskaldymą šioje Europos Sąjungos valstybėje. Kandidatus skiria maždaug 500 tūkst. balsų.
Lenkijos santykiai su ES liks įtempti
Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) antrą kartą laimėjus rinkimus, Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) santykiai liktų įtempti, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos santykiuose nieko naujo tikėtis nereikėtų.
„Šių rinkimų rezultatas turi daugiau įtakos ne Lietuvos-Lenkijos santykiams, bet Lenkijos ir ES santykiams, nes A. Dudos oponento (Rafalo Trzaskowskio – BNS) pergalės atveju būtų galima tikėtis sklandesnio bendradarbiavimo su ES institucijomis.
Ne paslaptis, kad pastarąjį penkmetį Lenkijos ir ES santykiai buvo labai įtempti, nesutariama dėl įvairų aspektų, buvo pradėti įvairūs tyrimai dėl teisės viršenybės, dėl žiniasklaidos laisvės Lenkijoje, tai tikėtina, kad šiame fronte nieko labai nepasikeis“, – BNS sakė banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.
„Nelabai geras status quo yra išsaugomas ir toliau turbūt matysime sunkiau įgyvendinamus bendrus ES sutarimus ir projektus, derybų procesai gali būti sudėtingesni“, – pridūrė jis.
Punsko lietuviai tikisi proeuropietiškumo
Lenkijos Punsko valsčiuje gyvenantys lietuviai tikisi, kad antrajai kadencijai perrinktas prezidentas A. Duda iš savo politinės darbotvarkės neišbrauks proeuropietiškų nuostatų, kurias rinkimų kampanijos metu akcentavo jo varžovas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis).
„Išrinko labiau konservatyvų kandidatą, bet įdomu, kaip mūsų naujai perrinktas prezidentas žiūrės į antrąją kadenciją“, – BNS sakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.
„Man atrodo, jis turi pastebėti ir įžvelgti tą pasipriešinimą prieš šią vyriausybę ir lyg prieš prezidentą, kad proeuropietišką nuomonę daugiau išlaikytų“, – pridūrė jis.
Viršaičio duomenimis, lietuvių gyvenamame Punsko valsčiuje nedidele persvara laimėjo R. Trzaskowskis laimėjo nedidele, 200 balsų, persvara.
V. Liškauskas teigė tikįs, kad A. Dudos perrinkimas užtikrins gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių tęstinumą.
„Vieno dalyko, kurio aš labai tikiuosi ir žinau, kad šitai gali būti išlaikyta – geri santykiai su Lietuva. Čia irgi mums Lenkijoje lietuviams yra svarbu, pačiai Lietuvai svarbu ir, tikriausiai, pačiai Lenkijai svarbu, kad tie santykiai būtų geri“, – sakė V. Liškauskas.
Papildyta 16.08 val.
G. Nausėda sveikina A. Dudą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasveikino Lenkijos vadovą su perrinkimu antrajai kadencijai ir pabrėžė dvišalio bendradarbiavimo svarbą gynybos srityje bei vystant infrastruktūros projektus.
„Sveikinu savo draugą A. Dudą laimėjus Lenkijos prezidento rinkimus antrajai kadencijai. Linkiu stiprybės ir sėkmės. Tikiuosi tęsti Lietuvos ir Lenkijos glaudų bendradarbiavimą saugumo, gynybos srityje ir įgyvendinant regioninius infrastruktūros projektus“, – tviteryje parašė G. Nausėda.
Vėliau žurnalistams komentuodamas prezidento rinkimų rezultatus Lenkijoje Lietuvos vadovas teigė, kad A. Dudos perrinkimas reiškia, jog bus išlaikyta gera dvišalių kaimyninių santykių dinamika.
„Per pastaruosius metus tikrai teko intensyviai bendradarbiauti su Lenkijos prezidentu ir, žinoma, su premjeru. Labai svarbu, kad mes randame sutarimą daugeliu klausimų, randame sutarimą infrastruktūros objektų realizavimo klausimu, mes randame sutarimą mūsų ekonominių santykių plotmėje“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, per šiuos rinkimus lenkai turėjo galimybę rinktis tarp dviejų skirtingų ir skirtingas vertybes atstovaujančių politikų.
Lietuvos prezidento teigimu, neteisinga manyti, kad A. Duda labiau orientuotas į bendradarbiavimą su JAV nei Europos Sąjunga.
„Nereikia čia ieškoti juoda-balta stengiantis nutapyti paveikslą, nes iš tikrųjų Lenkija nori bendradarbiauti ir su JAV, ir yra aktyvi ES narė“, – sakė G. Nausėda.
Kurį laiką įtempti buvę Lietuvos ir Lenkijos santykiai per pastaruosius kelerius metus vėl tapo glaudūs ir intensyvūs, G. Nausėda pernai pirmojo savo užsienio vizito netrukus po inauguracijos vyko būtent į Lenkiją.
Svarbus lūžis įvyko 2017-aisiais, kai sutartį dėl krovinių vežimo geležinkeliais tarifų pasirašė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lenkijos įmonė „Orlen“, valdanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.
Lenkija savo ruožtu siekia Lietuvos paramos ginče su Europos Sąjungos institucijomis, kurios Varšuvai grasina sankcijomis dėl teismų reformos. Kai kurie stebėtojai sako, kad dvišaliams santykiams naudingas Lenkijos valdžios siekis imtis regioninės lyderystės Vidurio Europos regione.
Artimiausiomis dienomis su perrinktu prezidentu Lenkijoje susitiks Lietuvos prezidentas ir premjeras, kai atvyks į Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimą.
