Trečiadienį Kaunas sulaukė aukščiausios šalies valdžios atstovų – mieste lankėsi aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, apžiūrėjęs Vičiūnų vandenvietėje statomus vandens gerinimo įrenginius. Šiems pradėjus veikti, žadama, vandens kokybė pagerės pietinės ir centrinės Kauno dalies gyventojams. K. Mažeika sako, kad vykdant tokius projektus bendrovėms tenkanti finansinė našta palengvėtų joms suvienijus jėgas ir žada nemenką finansinę injekciją, jei tik miestas su rajonu pasiektų sutarimą.
Šalins vandenį juodinantį manganą
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakojo už rangos darbus atsakingos įmonės „Eigesa“ atstovas Vidmantas Norušas, čia statomi vandens gerinimo įrenginiai, kurie valys geriamąjį vandenį nuo mangano. Šis neapdorotame vandenyje Vičiūnų vandenvietėje higienos normas viršija tris kartus.
„Valymo stotyje jau pastatyta 10 vandens koštuvų. Manganas šalinamas įvedant orą dviem vandens ir oro maišytuvais – jis oksiduojamas, susidaro dribsniai, kurie lieka ant filtrų įkrovos ir valytas vanduo patenka į švaraus vandens rezervuarus.
Jų yra du, kiekvienas – 6 tūkst. kub. m tūrio. Prieš tai stovėjo 1 tūkst. kub. m rezervuaras, tad tūris didėja 12 kartų. Toliau iš rezervuarų per antrojo kėlimo siurblinę švarus vanduo tiekiamas vartotojams. Šis vanduo jau bus atitinkantis Lietuvos higienos normas“, – aiškino V. Norušas.
Interneto šaltinių duomenimis, manganas yra mineralas, vandenyje atsirandantis tirpstant uolienoms. Nedideli jo kiekiai reikalingi organizmo funkcijoms užtikrinti, tačiau esant dideliam kiekiui pastebimi vandens spalvos, kvapo, skonio pakitimai, paveikiama ruošiamo maisto kokybė.
Mangano kiekio padidėjimas dažnai stebimas išvien su didesne geležies koncentracija. Šių metalų junginiai nėra toksiški, tačiau nuo vandens, kuriame yra daug mangano, ant kriauklių ir kitų paviršių gali susidaryti juodos apnašos, vamzdžiuose kaupiasi nuosėdos.
Per trejus metus kokybę tikisi pakelti visame mieste
„Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus nurodė, kad dabar vienintelis parametras – mangano kiekis, nors ši medžiaga žmogui nekenksminga – neatitinka higienos normose nustatytos vertės. Dėl to iš vandens šalinamas mangano perteklius ir pietinės Kauno dalies gyventojams bus tiekiamas aukščiausios kokybės vanduo, kuris nekeltų rūpesčių nei vartotojams, nei tiekėjui.
„Kaip tik dėl didelio mangano kiekio susidaro mangano oksidų nuosėdos, apnešančios vamzdžius. Pastačius naujus valymo įrenginius, per kelis mėnesius, iki metų, vamzdynai prasiplauna, ką rodo Petrašiūnų vandenvietėje jau bene dešimtmetį veikiančių gerinimo įrenginių praktika.
Jeigu šių metų pabaigoje bus paleista technologinė įranga, čia galėsime kaupti vandenį, tikimės, kad kitų metų vasarą Aleksote, Garliavoje, Ringauduose, pietiniuose priemiesčiuose, centrinėje miesto dalyje, Šančiuose ir Vilijampolėje iki Raudondvario plento vartotojai jau pajus pokytį, drumzlinumas neabejotinai turėtų mažėti“, – tvirtino R. Šulskus.
„Kauno vandenų“ generalinis direktorius pažymėjo, kad tai bus pirmieji uždaro tipo vandens gerinimo įrenginiai, Petrašiūnuose tą pačią funkciją atliekanti įranga yra atviro tipo. „Kauno vandenų“ investicijos į naujuosius įrenginius siekia 6,5 mln. eurų, šis projektas vykdomas tik bendrovės lėšomis.
„Paleidus techniką Vičiūnuose, Kaune veiks dvi vandens gerinimo stotys, o įrenginius pastačius Kleboniškio vandenvietėje, vandens gerinimo visam miestui projektas bus užbaigtas. Sutartis jau pasirašyta, vyksta projektavimo darbai, statybas užbaigti planuojama 2023-ųjų pradžioje. Ten bus valomas Šilainiams, Domeikavai – šiaurinei miesto daliai tiekiamas vanduo“, – netolimos ateities planus dėstė R. Šulskus.
Rajono ir miesto vandentvarkos įmonės siūlo jungti
K. Mažeika pasakojo su miesto savivaldybės ir „Kauno vandenų“ atstovais aptaręs daugybę klausimų dėl atliekų tvarkymo, medžių genėjimo ir priežiūros, o bene esminis buvęs vandentvarkos problemų ir perspektyvų aptarimas. Vičiūnuose apžiūrėti patys naujausi vandens valymo įrenginiai, kurie, ministro pastebėjimu, yra modernūs, aprūpins apie 30 proc. Kauno ir dalį Kauno rajono gyventojų.
„Investuota 6,5 mln. eurų. Pagrindinis dalykas, kurį siūlome miestui ir šiandien siūlysime Kauno rajono merui – padėti spręsti plėtros problemas. Tokios investicijos kaip ši rodo, kad įmonė ar savivaldybė negali vien savo lėšomis pagerinti vandens visose vandenvietėse. Nusidėvėję tinklai, naujuose rajonuose gyventojai taip pat nori turėti kokybišką vandenį, naudotis tinklais, kuriuose būtų tinkamai išvalytos nuotekos.
Tie klausimai verčia priiminėti įmonių stambinimo sprendimus. Jeigu tam pritartų tiek miesto, tiek rajono savivaldybės, galėtume surasti nemažą pinigų sumą – kalbame apie keliasdešimt milijonų eurų – kuria prisidėtume ir prie vandens kokybės gerinimo investicinių projektų. Kiek žinau, Kauno savivaldybė tam pačiam tikslui suplanavusi dar 6,5 mln. investicijas kitoje vandenvietėje, bet vidiniams sprendimams tai jau nepakeliama našta, todėl turime ieškoti sprendimų“, – sakė aplinkos ministras.
Gerą tokio bendradarbiavimo pavyzdys, atkreipė dėmesį K. Mažeika, matomas uostamiestyje – Klaipėdos miestas ir rajonas turi bendrą vandenų įmonę, planuoja investicijas ir plėtrą, kuri daugiausia vyksta Klaipėdos rajone.
„Kauno miesto ir rajono atveju, iš „Kauno vandenų“ atstovų išgirdau, kad bendrovė jau dabar aptarnauja dalį rajono gyventojų. (Jungimasis – „Kas vyksta Kaune“) yra natūralus procesas, kurį skyrus finansinę injekciją ir valstybės pagalbą būtų galima paspartinti. Daug didesnei daliai žmonių tai padėtų gauti kokybišką vandenį arba suteiktų galimybę prisijungti prie nuotekų tinklų“, – privalumus įžvelgė ministras.
Vanduo tiekiamas iš keturių vandenviečių
Kaip skelbia „Kauno vandenys“, Vičiūnų vandenvietė yra viena iš keturių Kauno miesto požeminio vandens vandenviečių, kitos trys veikia Petrašiūnuose, Eiguliuose ir Kleboniškyje. Bendri šių vandenviečių išžvalgyti eksploataciniai ištekliai, bendruomenės duomenimis – 250 tūkst. m3/d., o vidutinis geriamojo vandens išgavimas – 61 tūkst. m3/d.
Šiuo metu Vičiūnų vandenvietėje eksploatuojama 17 gręžinių, kurių gylis svyruoja nuo 19 iki 35 m. Projektinis galimas našumas – 35,6 tūkst. m3/d., o dabar vandens išgaunama apie 14,2 tūkst. m3/d.
„Vičiūnų vandenvietė tiekia vandenį ne tik aplinkiniams Panemunės ir Šančių mikrorajonams, o dėl dviejų pakėlimo siurblių bei sužiedintos vamzdynų sistemos kartu su kitomis trimis vandenvietėmis sudaro bendrą centralizuotą vandens tiekimo–skirstymo sistemą, kuri aptarnauja visą Kauno miestą bei dalį Kauno rajono. Vičiūnų vandenvietės tiekiamo geriamo vandens kiekis sudaro apie 23 proc. viso Kauno miesto vartotojams bendrai tiekiamo geriamo vandens kiekio“, – nurodo įmonė.
Sprendimus dėl apsaugos zonų skundė teisėsaugai
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad praėjusią vasarą buvęs Kauno meras, konservatorius Seimo narys Andrius Kupčinskas kreipėsi į prokuratūrą prašydamas taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl tarybos sprendimo sumažinti Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonas. Politikas teigė, kad nutarimas yra trumparegiškas, nes po keliolikos metų ar net greičiau vandens poreikis mieste gali išaugti.
Visgi Kauno apygardos prokuratūra nustatė, jog mažinant vandenvietės sanitarinę apsaugos zoną viešasis interesas nebuvo pažeistas, ir atmetė buvusio mero prašymą pradėti teisinį procesą.
„Surinkus reikiamą informaciją iš kompetentingų institucijų nustatyta, jog mažinant Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonas, viešojo intereso pažeidimas nenustatytas“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė. Pasak jos, dėl šios priežasties 2019-ųjų liepą buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Be to, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra tyrusi, ar Kauno meras Visvaldas Matijošaitis nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo reikalavimų, kai nenusišalino nuo klausimo dėl vandenvietės apsaugos zonų mažinimo nagrinėjimo taryboje.
LRT Tyrimų skyrius yra skelbęs, jog šioje teritorijoje V. Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis turi nekilnojamojo turto. Tačiau VTEK tyrimo dalyje, susijusioje su Vičiūnų vandenvietės apsaugos zonų koregavimu, komisija tyrimą nutraukė. VTEK vertinimu, Kauno tarybos sprendimai buvo susiję su vandenvietės pirmąja zona, o nekilnojamasis turtas, kurį valdo V. Matijošaitis, yra vandenvietės 2-ojoje ir 3-iojoje sanitarinėse apsaugos zonose.
