Praėjusių metų spalį oficialiai pristatytu Kauno darnaus judumo planu nubrėžtos išsamios gairės, kaip turėtų būti organizuojamas miestiečių judėjimas ateinantį dešimtmetį, kad gyventume kuo švaresnėje aplinkoje. Savivaldybės atstovų teigimu, artimoje perspektyvoje susisiekimas turėtų vystytis trimis kryptimis, nors konkrečių pokyčių gali tekti laukti nenustatytą laiką, mat Susisiekimo ministerija nurėžė žadėtą finansavimą.
Automobilis – paskutinėje vietoje
Kaip pirmadienį laidoje „Delfi tema“ kalbėjo Susisiekimo ministerijos darnaus judumo ekspertas Jonas Damidavičius, labai didelė problema Kaune – eismas, kuris ryte vyksta iš periferijos į miestą, o vakare juda priešinga kryptimi.
„Susidaro didelės spūstys ir neišeina organizuoti eismo efektyviai. Kita problema – intensyvus transporto srautas per miesto centrą, ypač Senamiestį“, – įvardijo J. Damidavičius.
Rengiant šitokius planus, pažymėjo jis, didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiausioms eismo dalyvių grupėms: pėstiesiems, dviratininkams, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Toliau eina viešasis transportas, miesto logistika ir tik pabaigoje atsiranda privatus automobilis.
Trys artimi tikslai
Darnaus judumo plano rengimo komiteto pirmininkas, Kauno tarybos narys Visvaldas Varžinskas pabrėžė, kad pokyčiai Kaune vyksta nuolatos: intensyviai tvarkomos gatvės, tiesiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, tvarkomi parkai, gerėja infrastruktūra, diegiamos eismo saugumo priemonės.
„Miestas yra dinamiška sistema, todėl brėžti linijos, kad iki darnaus judumo plano buvo vienaip, o dabar bus kitaip, negalima. (…) Darnaus judumo plano esmė – subalansuoti visų miesto eismo dalyvių lygtį, pabandyti identifikuoti kintamuosius ir ilgoje perspektyvoje priimti tokius sprendimus, kad besikeičiant gyventojų skaičiui ir keliavimo būdui išlaikytume tinkamą ekosistemą, neturėtume kamščių, oro taršos ir kitų problemų“, – aiškino V. Varžinskas.
Anot jo, darnaus judumo planas yra ilgalaikė strategija, kurią sudaro trumpalaikiai ir ilgalaikiai uždaviniai. Kalbant apie greitus pokyčius, identifikuotos trys pagrindinės priemonių grupės, kurioms siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos darnaus judumo priemonių diegimo programos.
Pirma priemonių grupė – intelektinė eismo valdymo sistema (automobilių statymo pertvarka, žemos taršos zona Senamiestyje), antra – viešojo transporto sistemos gerinimas (švieslenčių atnaujinimas, prioriteto suteikimas visuomeniniam transportui pagrindinėse sankryžose), trečia – bevariklio transporto ir pėsčiųjų judumo skatinimas.
Senamiesčiui – ne tik apmokestinimas
„Negaliu sutikti dėl teiginio, kad planuojama apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį, – paprašytas įvertinti pernai rudenį garsiai nuskambėjusius planus, tvirtino V. Varžinskas. – Darnaus judumo plane sprendžiamas iššūkis, su kuriuo netolimoje ateityje dėl teisinio reglamentavimo susidurs visi Europos Sąjungos miestai. Turės atsirasti mažų emisijų zonos, kitaip sakant, centras turės tapti CO2 neutraliomis zonomis, o didžiausias anglies dioksido taršos šaltinis – motorinis transportas.“
Pasak darnaus judumo plano rengimo komiteto pirmininko, norime ar nenorime, turėsime priimti iššūkį. Kaunas turi problemą dėl intensyvaus tranzitinio eismo Senamiestyje, ši miesto dalis dėl to smarkiai kenčia – tam tikslui plane siūlomos įvairios priemonės, kurios turi būti taikomos integraliai.
„Iš principo sakome, kad Senamiestyje turėsime mažinti automobilių ir pasiūlyti gyventojams kitų būdų, kaip pasiekti šią miesto dalį. Keliame diskusijas jau dabar, nes žmonėms reikės prie to priprasti“, – kalbėjo V. Varžinskas.
Tai, pažymėjo jis, yra planas, ambicijos, kurių įgyvendinimo terminus lemia daugybė kriterijų: „Buvome parengę investicinius planus finansuoti prieš tai minėtoms priemonėms, tačiau iš Susisiekimo ministerijos išgirdome, kad finansavimas mažinamas nuo 4,2 iki 2,4 mln. eurų. Savivaldybės administracijai reikės viską permąstyti, ieškoti kitų lėšų.“
Visą pokalbį su V. Varžinsku ir J. Davidavičiumi žiūrėkite čia.
