Vyriausybė trečiadienį spręs, ar po birželio 16 dienos daugiau netęsti karantino, ir palikti tik valstybės lygio ekstremalią situaciją. Vis dėlto visai paleisti vadžių dar neketinama. Operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimena, kad dėl dalies ribojimų prasmingumo dar svarstoma.
Birželio 16 dieną baigti karantiną Vyriausybei pasiūlė pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK). Ji konstatavo, kad, nors iš keturių kriterijų, numatytų karantino nutraukimui, du dar nėra įgyvendinami, sveikatos sistemos pasirengimas ir valdymo mechanizmo veikimas leidžia tą padaryti. Vis dėlto formaliai dar dėl to spręs COVID-19 komitetas ir Vyriausybė.
„Jau yra pateiktas siūlymas dėl karantino atšaukimo nuo birželio 17 dienos. Siūloma palikti tam tikrą judėjimo kontrolę ir priežiūrą. Palikti kriterijų – 25 atvejų 100 tūkst. gyv. per paskutines 14 dienų, kad iš tokių šalių (kur tas kriterijus viršijamas) būtų neleidžiama atvykti, išlieka reikalavimai dėl masinių renginių, sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo, dėl laikymosi operacijų vadovo rekomendacijų viešose vietose“, – kalbėjo A. Veryga.
Nepritaria siekiams greičiau atlaisvinti renginius uždarose erdvėse
Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria, kad būtų didinamas leidžiamas žmonių skaičius masiniuose renginiuose uždarose erdvėse.
„Galime diskutuoti apie tam tikrą saikingą didėjimą (leidžiamo dalyvių skaičiaus renginiuose) atviroje erdvėje. Tačiau viduje – matome, kas darosi, ir jūs girdite istorijas apie žmones, kurie susirenka į šventes. (…)
Tai nėra darbo aplinka, kur mes nuolat bendraujame. Tai yra atsitiktiniai žmonės, kurie ateina, ir ten rizika yra didelė, tai mes nepritariame didinimui. Siūlome laikytis plano, kuris buvo sutartas dėl uždarų renginių“, – sakė A. Veryga.
Nenori visai „paleisti“ kavinių darbo laiko
Sveikatos apsaugos ministras taip pat nepritaria idėjai leisti kavinėms, barams veikti tiek, kiek jos nori.
„Kol kas vyksta diskusija, bet irgi siūlome laikytis principo – nepaleisti naktinių barų. Manau, kad joks savininkas, kad ir ką jie bešnekėtų, nelabai įsivaizduoju, kaip jie ten eitų ir peštųsi su žmonėmis, kurie yra atsipalaidavę, būna ir apsvaigę. Tai yra konfliktų provokavimas, ir vargu, ar jis pasiteisina.
Ar tikrai to reikia? Juolab, kad dabar vasaros laikas, yra pilna erdvių, kur žmonės gali pabūti lauke. Miestai prisitaikė. Sukišti visus kažkur į patalpą, kur niekas nesilaikys jokių reikalavimų, ir reikalauti, kad kažkas kažko laikytųsi, yra vargiai tikėtina“, – sakė A. Veryga.
Pagal dabartines taisykles, kavinės gali veikti iki 23 val. SAM siūlo tą išlaikyti. Asmenų skaičiui prie vieno staliuko ribojimai nebėra taikomi.
Specialių ribojimų paplūdimiuose nebus
Pasak sveikatos apsaugos ministro, ypatingų ribojimų pliažuose nebus. Tačiau ministras rekomenduoja elgtis protingai, ir su nepažįstamais asmenimis palaikyti fizinę distanciją.
„Paplūdimys yra atvira erdvė, jeigu žmonės neturi labai artimo kontakto, jeigu laikosi rekomendacijų labai nepulti su nepažįstamais žmonėmis sveikinantis glėbesčiuotis, bučiuotis, tai nėra didžiulės problemos. Lauke, atviroje erdvėje, yra sudėtinga užsikrėsti – ypač vasarą, kai yra karšta, ir pačiam virusui išgyventi nėra labai paprasta.
Didelių rizikų nėra, bet žmonės turėtų suprasti, kad nepriklausomai nuo to, apie ką mes šnekame – ar tai būtų pliažas, ar kažkokia kita vieta, jeigu tas žmogus yra ne šeimos narys, ne bendradarbis, nereikia pulti su juo glėbesčiuotis, bučiuotis. Reikėtų pasisaugoti“, – sakė A. Veryga.
Kažkokių fizinių atstumų tarp poilsiautojų paplūdimiuose nustatinėti neplanuojama. „O kas tuos atstumus paplūdimiuose matuos? Gali nustatyti reikalavimą, kurį realu įgyvendinti“, – sakė A. Veryga.
Dėl kaukių dėvėjimo autobusuose, troleibusuose – dar diskutuojama
Paklaustas, ar atšaukus karantiną, dar reikės kaukę dėvėti troleibusuose, ministras atsakė, kad dar diskutuojama, ar bus tam taikoma prievolė, ar tai liks kaip rekomendacija.
„Uždaroje erdvėje būtų gerai būti su kauke. Ten kur bendraujame su žmonėmis, kurie nėra šeimos nariai, nėra bendradarbiai, ten yra logika kaukę dėvėti. Būtų gerai, kad mes Azijos praktiką pasiliktume bent iki rudens, net, jeigu ir prievolės nebūtų, kad žmonės suprastų. Nes sergančių yra, kiekvieną dieną vis kas nors išlenda, parvažiuoja. Kaukė , rankų plovimas, nekišti jų prie akių, prie burnos, tai jau yra labai nemažai“, – sakė A. Veryga.
Gydymo įstaigose situacija pajudėjo
Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad po to, kai buvo priimtas sprendimas, kad toms gydymo įstaigoms, kurios delsia atnaujinti planines paslaugas, gali būti apribotas mokėjimas, ledai pajudėjo.
„Kaip ir prognozavome, įstaigos juda labai greitai, jos stengiasi, nes nei viena nenori prarasti pinigų, ir gauti mokėjimą už faktą. Nes ir žmonės, net ir tomis ligomis, kur atrodytų turėtų eiti, net ir onkologiniai pacientai, neskuba labai į gydymo įstaigas.
Yra tokių, kurie skundžiasi. Bet, ką tenka girdėti ir iš pačių onkologų, kad nėra labai didelio apgulimo, kad žmonės labai veržtųsi paslaugas gauti. Įstaigos, manau, turėtų būti suinteresuotos gauti stabilų apmokėjimą. Čia jau yra vadovo apsileidimas, nepateikti plano per pusantro mėnesio – nežinau, ką ten reikia veikti ir galvoti, kad nesugebėtum net tokio darbo padaryti?“, – kalbėjo A. Veryga.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA’os) prezidentas Šarūnas Narbutas yra sakęs, kad, atsižvelgiant į tai, kaip ilgėja eilės, reikėtų svarstyti įstaigoms dirbti ilgiau – dviem pamainomis arba dar kitaip darbą organizuoti (pavyzdžiui, savaitgaliais), kad eilės per vasarą mažėtų. Ministras sakė, kad gydymo įstaigos gali tą daryti.
„Supraskime, kas atsitiko – ne tik, kad finansavimas yra padidintas, bet įstaigos tam tikrų išlaidų turėjo mažiau. Jeigu jos tam tikrų paslaugų teikė mažiau, tai jos sutaupė vaistams, priemonėms, ko nedarė tuo metu.
Manau, kad ūkiškai žiūrint, jos galėtų ir tam tikrus viršvalandžius apmokėti, ir susiorganizuoti darbą. Mes tą ir rekomendavome, kad jos pagalvotų ilgiau dirbti, kad žmonės galėtų ateiti – ne 16 val. poliklinikai duris uždaryti.
Net ir apie ciklus kalbant, jeigu tą patį mediką nevežiotum per penkias įstaigas, o pasodinti ten, kur jis konsultuoja, ir, jeigu jis ilgesnį laiką dirbtų, tai išsispręstų žmonėms. Jiems tik reikėtų atvažiuoti kažkur iki didesnės įstaigos, ir jie puikiausiai tą pagalbą gautų. Viskas priklauso nuo geranoriškumo. Jeigu yra labiau ginčijimąsi, ir ieškoma, kaip nedaryti, tada nevyksta niekas“, – sakė A. Veryga.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
