Kauno miesto savivaldybė pirmadienį paskelbė pasirašiusi sutartį su M. K. Čiurlionio koncertų centro projektuotojais. Kaip rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai, projektavimo darbai prasideda, bet objektas kol kas nesulaukia Valstybės dėmesio ir lėšų jo statyboms nėra skirta, o miestas pats vienas nėra pajėgus įgyvendinti tokio projekto.
Projektuojamos dvi koncertų salės
Rengti būsimojo M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą po derybų patikėta UAB „Paleko archstudija“ ir UAB „Baltic Engineers“. Šios dvi vilniečių komandos dėl teisės projektuoti išskirtinį objektą Kaunui bei visai Lietuvai varžėsi su architektų kompanija iš Jungtinės Karalystės.
Daugiau kaip 11 tūkst. kvadratinių metrų dydžio koncertų centre numatytos dvi koncertų salės, didžiausioje tilps apie 1,5 tūkst. žmonių, taip pat 700 vietų konferencijų centras. Daugiafunkcės erdvės pasitarnaus ne tik aukšto lygio muzikiniams renginiams, bet ir kongresams bei simpoziumams.
Dėl sklypo užliejimo – papildomi uždaviniai architektams
Nagrinėjant statinio apsaugos nuo potvynių ir vandens pratekėjimo sprendimus buvo pasitelktas hidrodinaminis modelis, vertintas upės tėkmės greitis ir kiti parametrai. Ne mažiau dėmesio skirta energetinio efektyvumo bei akustiniam modeliavimui, pažangių technologijų ir medžiagų paieškai.
Sklypas, kuriame iškils būsimasis koncertų centras, yra užliejamoje teritorijoje, žemutinėje Nemuno kairiojo kranto dalyje, todėl jo apsaugai nuo potvynio nuspręsta naudoti maksimaliai pasyvias priemones – užtvaras, pakeltas įėjimų ir įvažiavimų altitudes.
Krantinės prieigos ir terasa projektuojamos su galimybe būti užliejamos potvynio. Mažosios architektūros elementus – suoliukus, šviestuvus ir laiptus – nuspręsta integruoti į krantinę. Pastaroji bus formuojama naudojant špuntines metalo sienas, ant kurių montuojami vandeniui nepralaidaus betono segmentai. Aplinkai ketinama pasitelkti drėgnose vietose galinčius augti dekoratyvinius parko želdinius.
Kultūros ministerija dėmesio projektui nerodo
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tado Metelionio teigimu, koncertų centro projekto įgyvendinimui buvo ilgai ir kruopščiai ruoštasi.
„Nepaisant to, jog buvome tikrai gerai pasirengę, iš Kultūros ministerijos finansavimo iki šiol nesulaukėme. Natūralu, jog vienas miestas tokio masto projekte be valstybės pagalbos mažai ką gali nuveikti. Ypač šiuo metu, kai ekonominė padėtis yra gana neapibrėžta, sudėtingai prognozuojama. Dėl to projektavimo sutartyje numatėme tam tikrus „saugiklius“, leidžiančius reaguoti į situaciją mieste ir šalyje“, – teigė T. Metelionis.
Pasak jo, nors miestas šiuo metu tokio projekto savarankiškai įgyvendinti nepajėgtų, nutarta nesustoti pusiaukelėje ir iki galo atlikti visus pasirengimo darbus, kurie paprastai būna ypač imlūs laikui. Vos tik suradus stabilius finansavimo šaltinius, nedelsiant būtų pereita prie apčiuopiamų veiksmų ir pradedamos statybos.
Projekto ištakos – 2012-ieji
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad Kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų idėja plačiau nuskambėjo, kai tuometė Kauno valdžia pakvietė dalyvauti rūmų vietos parinkimo konkurse. Darbus bandyta spartinti 2014-ųjų metų pabaigoje, tuomet skelbta, kad rūmus įmanoma pastatyti už 80 mln. tuometinių litų. 2015-iais patvirtinus rūmų detalųjį planą ir Kaune pasikeitus valdžiai, gyvybė projektui sugrąžinta 2017-iais, kuomet savivaldybė pakvietė kauniečius išrinkti pavadinimą naujam koncertų centrui, kuris bus statomas kairiajame Nemuno krante. Visą projekto chronologiją pateikiame žemiau.
[extlsc id=”449677″]
