Dėl koronaviruso krizės savivaldai nesurenkant planuotų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų, daugėja Finansų ministerijos trumpalaikių paskolų prašančių savivaldybių, dalis jų taip pat ieško galimybių pasiskolinti rinkoje.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, jog Finansų ministerijos prognozė, kad savivalda šiemet gali nesurinkti daugiau kaip 250 mln. eurų planuotų pajamų, neramina, tačiau tam tikros vilties teikia Vyriausybės planai daugiau investuoti į infrastruktūros projektus.
„Kas yra pozityvu, tai Vyriausybės sprendimai, susiję su įvairių infrastruktūros projektų finansavimu, įskaitant valstybės investicijų programos projektų spartinimą. Netrukus turėtų būti naujienų iš Susisiekimo ministerijos dėl papildomų 150 mln. eurų lėšų keliams. Tai būtų ne papildomos Kelių priežiūros programos lėšos, o su COVID-19 susijęs finansavimas kelių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrai“, – BNS sakė M. Sinkevičius.
Finansų ministerijos duomenimis, dėl trumpalaikių paskolų į ministeriją jau kreipėsi 15 savivaldybių, kurioms paskolinta beveik 62,5 mln. eurų, iš jų apie 14,5 mln. eurų jau išmokėta.
Dėl paskolų kreipėsi Vilniaus ir Kauno miestų, Druskininkų, Elektrėnų, Pagėgių, Rietavo, Kazlų Rūdos, taip pat Zarasų, Pakruojo, Utenos, Plungės, Kelmės, Lazdijų, Švenčionių ir Kauno rajonų savivaldybės.
Visos savivaldybės trumpalaikes paskolas turės grąžinti iki 2020 metų pabaigos, jų palūkanos nustatomos pagal finansų ministro įsakymu patvirtintą tvarką ir kiekvienai savivaldybei yra skirtinga. Fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,021 iki 0,022 procento.
Pasak M. Sinkevičiaus, savivaldybėms taip pat suteikta galimybė iš bankų pasiskolinti iki 1,5 proc. jų metinio biudžeto – tokios galimybės iki krizės nebuvo.
„16 savivaldybių pateikė 24 paraiškas dėl papildomo finansavimo. Mums dabar atsirišo rankos turėti 1,5 proc. biudžeto deficitą, todėl kai kurios savivaldybės randa poreikį pasiskolinti kažkokiems investiciniams projektams“, – sakė M. Sinkevičius.
Anot jo, savivaldybės šiemet nesurinks ne tik planuoto GPM, tačiau ir dalies kitų pajamų, tačiau čia praradimai neturėtų būti tokie dideli.
„Mūsų rankose yra žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčiai, tačiau jie nesudaro reikšmingo dydžio mūsų biudžetuose. (…) Iš verslo jau gauname prašymų atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių, bet čia jau pačių savivaldybių reikalas kiek jos bus gebančios, norinčius, suprantančios savo verslą“, – teigė M. Sinkevičius.
Pasak jo, visi žino Vyriausybės požiūrį ir rekomendaciją, kad reikėtų padėti verslui, tačiau reikėtų apsispręsti, ar kiekvienas prašymas bus vertinamas individualiai, ar bus bandoma padėti visiems taikant lygiavos principą
„Daugelis apie tai svarsto, o dominuoja požiūris, kad reikėtų tą pagalbos klausimą spręsti kiekvienu atveju individualiai“, – sakė M. Sinkevičius.
Jo teigimu, kur kas daugiau lėšų savivaldybės negautų, jei būtų pritarta prezidento Gitano Nausėdos siūlymui antrąjį šių metų pusmetį GPM tarifą sumažinti nuo 20 iki 15 procentų.
„Mes apie šiuos planus buvome informuoti iš anksto, dar idėjos stadijoje, nors kaip ten bus su GPM mažinimu dar neaišku. Mums visą laiką buvo transliuojama, kad jei centrinė valdžia priims tokius sprendimus, tie praradimai savivaldai bus kompensuojami“, – tvirtino M. Sinkevičius.
Anot jo, Jonavoje situacija su pajamų surinkimu kol kas nėra bloga – šiuo metu negautos pajamos yra apie 400-500 tūks. eurų, tai sudaro iki 1 proc. šių metų biudžeto.
„Aišku, kad turime jau atsilikimą nuo plano, bet tie skaičiai dar nėra labai dideli. Manau, kad ateis laikas į Finansų ministeriją kreiptis ir mums (dėl paskolos – BNS), bet tai tikriausiai nutiks tik rudeniop“, – sakė M. Sinkevičius.
Per šių metų keturis mėnesius valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš GPM buvo 58 mln. eurų (5,3 proc.) mažesnės nei prognozuota. Tik balandį šių pajamų gauta 70 mln. eurų (19,6 proc.) mažiau nei prognozuota.
Finansų ministerija prognozuoja, kad savivaldybėms šiemet nepavyks surinkti apie 250 mln. eurų planuoto GPM. Vien Vilniaus savivaldybė šiemet negaus 48,273 mln. eurų, Kauno – 26,048 mln. eurų, Klaipėdos – 14,172 mln. eurų planuoto GPM.
