Lietuvoje nuo karantino pradžios praėjus beveik dviem mėnesiams, situacija darbo rinkoje stabilizavosi – atleidžiamų žmonių skaičius dažniausiai neviršija įdarbinamų, taip pat mažėja turinčiųjų laikiną nedarbingumą bei esančiųjų prastovose, sako „Sodros“ direktorė.
Julita Varanauskienė BNS teigė, kad laikiną nedarbingumą turinčių gyventojų, kurie namuose prižiūri mažamečius vaikus, skaičius pastaruoju metu mažėja, tačiau neprognozavo, ar šis procesas paspartės kitą savaitę pradėjus veikti darželiams.
„Taip drąsiai pasakyti, kad ir toliau taip mažės, nesiryžčiau. Kad atidaro darželius, to ryškaus pokyčio nelaukiame kažkokio ypatingo. Išanalizavus, kas vaikus prižiūri namuose, didelė dalis yra tų, kurių yra suvaržyti verslai. (…) Yra darželiuose vyresnio amžiaus darbuotojų, kurie negali pilnavertiškai grįžti į darbą ir todėl pats darželių darbas bus suvaržytas“, – sakė J. Varanauskienė.
Pasak jos, balandį nedarbingumą turinčių ir vaikus prižiūrinčių gyventojų buvo apie 60 tūkst., tuo metu gegužės 12 dieną jų skaičius buvo sumažėjęs iki 51 tūkstančio.
„Sodros“ vadovės teigimu, pastaruoju metu daugiau gyventojų randa darbą nei jį praranda, tačiau, anot jos, tai galėjo lemti ne verslo atsigavimas, o didesnė sezoninių darbų pasiūla.
„Nuo gegužės 1-osios tebuvo dvi dienos, kai priėmimų ir atleidimų balansas buvo neigiamas, bet nežymiai: gegužės 1-ąją buvo 27 darbuotojais daugiau atleista nei priimta, o 11-ąją – 83“, – sakė J. Varanauskienė.
Preliminariais duomenimis, gegužės 1-12 dienomis 7,4 tūkst. daugiau darbuotojų priimta negu atleista. Per balandį atleista 9,5 tūkst. žmonių daugiau negu priimta, o kovą – 8,5 tūkst. daugiau.
„Galima įžvelgti, kad dauguma darbuotojų priimta sezoniniams darbams, tad dar nereikėtų skubėti daryti išvados, kad verslas grįžta į įprastą ritmą“, – sako „Sodros“ vadovė.
Nuo balandžio žmonių, esančių neapmokamose atostogose, irgi mažėja ir dabar jų yra apie 10 tūkst., kai tuo metu pirmąjį karantino mėnesį jų būdavo 14-16 tūkstančių.
Daugiausia tokiose atostogose yra krovininio kelių transporto sektoriaus, statybos įmonių darbuotojai.
„Kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad neapmokamos atostogos nėra karantino fenomenas, karantino įtakos čia yra labai mažai. Labiausiai į neapmokamas atostogas eina tų profesijų darbuotojai, kurie nuolat dirba specifiniu režimu“, – BNS teigė J. Varanauskienė.
Be tų įmonių, kurios yra įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos COVID-19 paveiktų įmonių sąrašą, dėl sankcijų netaikymo ir mokėjimų atidėjimo į „Sodrą“ kreipėsi 7,5 tūkst. įmonių, o jų įsipareigojimai jau gali siekti iki 100 mln. eurų.
