Dėl koronaviruso šalyje paskelbtas karantinas vienaip ar kitaip jau palietė visų sektorių įmones. Vienos su sunkumais susidūrė iškart, kitos tikina, kad problemos tik prasideda ir didžiausi iššūkiai dar laukia ateityje. Kai kurių sektorių atstovai prognozuoja skaudžias krizės pasekmes: jei nebus imtasi greitesnių sprendimų, pajamos drastiškai smuks, įmonės susidurs su likvidumo problemomis ir atleis tūkstančius darbuotojų.
Didžiausi įmonių sunkumai dar tik laukia
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad didžiausi sunkumai įmonių dar tik laukia, o realų vaizdą esą pamatysime po 2–3 mėn. Pašnekovas įvardija, kad šiuo metu veikia apie 60 proc. įmonių, o 40 proc. jų yra prastovose. Anot jo, įmonių, stabdančių arba mažinančių gamybos apimtis, skaičius tik didės.
Šiame etape V. Janulevičius išskiria pagrindinius finansinius iššūkius – verslo likvidumo palaikymą.
„Karantinas, žinoma, daugiau riboja gamybos verslus, kurie dirba tiesiogiai su galutiniu vartotoju. Šiai įmonių grupei kiekviena papildoma karantino savaitė reiškia mažesnį jų prekių vartojimą ir todėl mažesnes pajamas, bet vis dar tuos pačius fiksuotus gamybos kaštus. Tiems, kurie gamina tam tikras dalis galutinio produkto vertės grandinėje, situacija – palankesnė, kadangi užsakymų, nors ir mažėja, vis dar yra likusių“, – komentuoja LPK viceprezidentas.
Anot jo, įmonės, kurios buvo orientuotos į eksportą, jau šiuo metu didesne dalimi sustabdė arba stabdo savo veiklą.
„Įmonės, kurios eksportavo savo produkciją ar komponentus į Pietų Europą – Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Graikiją, – visos stovi. Šiuo metu, mūsų duomenimis, vyksta tik 5–7 proc. eksporto. Tikėtina, kad situacija dar prastės, nes pirkėjai neatsiskaito, todėl įmonės, bijodamos neatsiskaitymo rizikos, tiesiog mažina gamybos apimtis“, – tikina jis.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) ir Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas Darius Lasionis pažymi, kad kovo mėnesį didieji automobilių gamintojai, tokie kaip „Volkswagen grupė“, „Renault“, „FCA“, „Volvo“, „Scania“ ir t. t., paskelbė apie surinkimo gamyklų sustabdymą 2–3 savaitėms iki atskiro pranešimo.
„Lietuvoje autodalis ir komponentus gaminančias įmones iš karto tai paveikė. Užsakymų kiekis ir apyvarta kovo-balandžio mėn. krito nuo 20 iki 80 proc. Dalis įmonių dėl nutrūkusių ar atidėtų užsakymų buvo priverstos skelbti dalinę arba pilną prastovą. Kitos įmonės, kurios neskelbė prastovos, mažino darbo valandų ar dienų skaičių“, – komentuoja D. Lasionis.
Nors šiuo metu, anot jo, automobilių gamintojai Europoje vėl atnaujino savo veiklą, tačiau dirba ne pilnu pajėgumu, kuris siekia apie 20–25 proc. Tuo metu įmonių pajamos balandžio mėn. krito nuo 20 iki 80 proc., priklausomai nuo gaminamų produktų asortimento, užsakovų, ar įmonė turėjo išskaidžiusi savo veiklas. Gegužės mėnuo optimizmo taip pat nesuteikia, mat planuojama, kad kritimas išliks panašus.
D. Lasionis skaičiuoja, kad šiuo metu 3 asociacijai priklausančios įmonės paskelbė pilnas prastovas keliems šimtams darbuotojų. Jose šiuo metu dirba tik po kelis žmones, kad nesustotų bendravimas su užsakovais, tiekėjais. Kita dalis įmonių yra paskelbusios dalines prastovas.
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, kad sunkumai dar tik prasideda: įmonės stabdo savo investicinius projektus, atideda vykstančius pirkimus dėl neapibrėžtumo.
„Esamos sutartys vykdomos, didelės naujos taip pat vyksta, bet kai sustabdoma 30 proc. ekonomikos, būtų naivu tikėtis, kad visi investuos kaip anksčiau“, – pažymi jis.
M. Ubarto vertinimu, IT sektorius kol kas nesusidūrė su mažėjančių pajėgumų ir pajamų iššūkiais. Tačiau sektorius esą pajus likvidumo problemas, jei įmonės pradės vėluoti su atsiskaitymais, t. y. po 1 ar 2 mėnesių.
Kaip pastebi Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas Kęstutis Daukšys, dėl koronaviruso taikomo veiklos ribojimo Lietuvos aprangos ir tekstilės sektorius šiuo metu dirba 30 proc. pajėgumu, nes 80 proc. sektoriaus produkcijos eksportuojama, o eksportas šiuo metu iš esmės sustojęs dėl atšauktų užsakymų, sudėtingos ir pabrangusios logistikos, vėluojančių mokėjimų.
Pagrindinis iššūkis aprangos ir tekstilės sektoriui – darbo vietų išlaikymas, čia dirba apie ketvirtadalis apdirbamosios pramonės darbuotojų.
Anot jo, sektoriaus pelningumas jau iki veiklos ribojimo buvo minimalus, todėl pašnekovas prognozuoja skaudžias COVID-19 krizės pasekmes.
„Manome, kad dėl šios situacijos bus prarasta ketvirtadalis šios srities darbo vietų šalyje – apie 7 tūkst. Iki kitų metų pradžios gali užsidaryti maždaug trečdalis veikiančių įmonių, kurių dauguma veikia regionuose, todėl veiklos stabdymas itin neigiamai atsilieps regionų ekonomikai“, – dėsto K. Daukšys.
Dauguma LATIA narių šiuo metu dar išsilaiko, nes esą baigia įgyvendinti iš anksto pateiktus užsakymus, taip pat šiek tiek gaunama užsakymų dėl asmens apsaugos priemonių gamybos. Pasak asociacijos prezidento, situacija rinkoje šiuo metu sudėtinga, bet kritiška ji esą taps gegužę, kai dauguma užsakymų baigsis.
„Tuomet daugelis sektoriaus įmonių susidurs su likvidumo problemomis. Jos yra tiesiogiai priklausomos nuo užsienio, daugiausiai ES pirkėjų. Šie, savo ruožtu, pasaulinės pandemijos metu stabdo medžiagų tiekimą, atšaukia užsakymus, stabdo atsiskaitymus. Dėl to įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ne tik žaliavoms pirkti, bet ir atlyginimams mokėti. Šiuo metu daugelio įmonių apyvarta sumažėjusi trečdaliu ir daugiau“, – komentuoja pašnekovas.
Sektoriaus konkurencingumui kylančios pagrindinės grėsmės – mažėjančios eksporto apimtys ir paklausa, tiekimo problemos, gamybos kaštų augimas, likvidumo problemos ir tiekimo grandinės pertraukimai, vardija K. Daukšys.
Verslas netiki, kad pagalba greitai pasieks, bando gelbėtis pats
LPK skaičiuoja, jog visame gamybos sektoriuje darbo neteko apie 13 tūkst. asmenų, tačiau dar apie kelis kartus daugiau jų yra prastovose. Anot V. Janulevičiaus, 7,6 tūkst. įmonių, kurios nori išlaikyti 48 tūkst. darbuotojų darbo vietas, kreipėsi dėl subsidijų, tačiau iki šiol mažiau nei vienam procentui visų darbuotojų, dėl kurių darbdaviai pateikė paraiškas, buvo išmokėtos subsidijos. Dėl to, kaip sako LPK atstovas, tikėtina, kad ateityje verslininkai gali priimti drastiškus sprendimus.
„Įmonės tik dėl išlikimo priverstos mažinti savo išlaidas, deja, ir atleidžiant žmones. Pagrindinė priežastis – kol kas vyraujantis nepasitikėjimas valdžios deklaruojamomis priemonėmis – verslas netiki, kad jos greitai pasieks įmones ir bando gelbėtis pats“, – akcentuoja V. Janulevičius.
LPK viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad įmonėms, kurios yra orientuotos į vidaus vartotoją, itin svarbu, kad valstybės viduje būtų skatinamas vartojimas, kuris šiuo metu yra žymiai sulėtėjęs, – savivaldybės esą skelbia nesurenkančios mokesčių.
„Mes nuo pat krizės pradžios kalbėjome apie tiesiogines išmokas gyventojams, kurios būtų greita bei tiesioginė ekonomikos skatinimo forma. Ši paramos forma netekusiems darbo arba netekusiems atlygio dėl įmonių veiklos sustabdymo prisidėtų ir prie socialinių problemų sprendimo bei paskatintų šiuos žmones grįžti į įprastą gyvenimą.
Verslas teikė siūlymą Seimui skubos tvarka svarstyti galimybę tiesiogiai darbuotojams karantino laikotarpiu, kol įmonė negali vykdyti veiklos, mokėti fiksuotą 700 eurų (arba mažiau – kompensacija neturėtų viršyti jo atlyginimo vidurkio) kompensaciją veiklos sustabdymo laikotarpiu“, – dėstė jis.
Priemonės – tik smulkiajam ir vidutiniam verslui
D. Lasionis teigia, kad didžioji dalis Baltijos automobilių detalių klasterio įmonių, kurių pardavimai žymiai sumažėjo, jau kreipėsi į VMI ir „Sodra“ dėl galimų mokesčių atidėjimo bei išieškojimo ir baudų netaikymo. Jis pažymi, kad beveik visos įmonės, kurios kreipėsi, gavo teigiamus atsakymus.
Taip pat tos įmonės, kurios paskelbė apie dalinę arba pilnas prastovas kreipėsi į Darbo inspekciją ir Užimtumo tarnybą, iš kurių taip pat sulaukė teigiamo atsakymo dėl subsidijų.
Tačiau D. Lasionis atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema – tai įgyvendinamų sprendimų greitis. Anot jo, pagalbos priemonių paketas buvo paskelbtas pakankamai anksti, tačiau tik dabar įmonės gali kreiptis į bankus, tarkim, dėl paskolos ar palūkanų atidėjimo ir pan.
Antra problema, kurią įvardija pašnekovas, – nemaža dalis Lietuvoje veikiančių įmonių, gaminančių autodalis ir komponentus, yra užsienio kapitalui priklausančios bendrovės, o paramos priemonės yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Didelės įmonės trumpuoju laikotarpiu galės išgyventi, tačiau užsitęsus krizei, bus priverstos prašyti motininių kompanijų pagalbos. Gerai, jeigu motininė kompanija turės rezervų arba galės pasiskolinti iš banko, o jeigu ne? Kaip rodo pavyzdžiai užsienyje, tarkim, Vokietijoje, valdžia subsidijuoja apie 70 proc. vidutinio atlyginimo darbuotojui, jeigu įmonė paskelbė prastovą, o bankai patys kreipiasi į įmones ir siūlo atidėjimus, paskolas ir pan.“, – pasakoja D. Lasionis.
„Infobalt“: IT įmonėms nenumatyta jokių priemonių
Kaip teigia „Infobalt“ vadovas M. Ubartas, vienintelė vyriausybės pasiūlytą priemonė verslui – mokesčių atidėjimas, o visos kitos priemonės arba nukreiptos gelbėti bankus, arba mažinti nedarbą. Tuo metu, pasak jo, IT įmonėms nėra numatyta jokių pagalbos priemonių.
„Net sunku pasakyti, kam tos priemonės numatytos. (…) Mes matome, kad pirmas etapas, t. y. likvidumo suteikimas rinkai, visiškai nepavyko. Dabar jau reikėtų kalbėti apie antrą etapą – paklausos skatinimą, bet kol kas diskusijos vyksta už uždarų durų, jokios informacijos nepateikiama. Priemonės ir kalbos nukreiptos rinkėjų ausims, o ne ekonomikos skatinimui. Toks kelias nėra produktyvus ir ekonomikai turės neigiamų pasekmių“, – įsitikinęs jis.
LATIA: negalime pretenduoti į daugumą priemonių
LATIA prezidentas K. Daukšys pažymi, kad dalimi priemonių asociacijos nariai naudojasi jau šiuo metu. Vyriausybė skyrė 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams darbuotojų išleistų į prastovas darbo apmokėjimui. Anot jo, ši subsidija – prieinamiausia.
LATIA nariai pastebi, kad dėl biurokratinių ribojimų priemonėmis neretai sudėtinga pasinaudoti, todėl Vyriausybei ir energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui teikia pasiūlymus. Vienas jų – padėti įmonėms iki 1 mėnesio apyvartos dydžio negrąžintina parama, subsidijuojant prastovas ar atleidžiant nuo komunalinių paslaugų mokesčio, ir iki 2 mėn. apyvartos grąžintina per 3 metus parama per valstybės garantuotas paskolas, garantijas, eksporto draudimą.
„Mūsų nariams svarbus greitesnis ir lengvesnis paskolų gavimas“, – pažymi jis.
Taip pat K. Daukšys tikina, kad įmonės, kurios laikomos didelėmis dėl jose dirbančių daugiau nei 250 žmonių, nors jų įstatinis kapitalas ir apyvarta – mažesni nei daugelio smulkių ir vidutinių įmonių, negali pretenduoti į daugumą priemonių.
„Norime, kad už prastovas būtų mokama tiesiogiai darbuotojams“, – pabrėžia jis.
Kurias įmones labiausiai paveiks krizė?
LATIA vadovas prognozuoja, kad krizė pirmiausiai paveiks siuvimo įmones, mažus šeimos verslus, įsikūrusius regionuose. Juose dirba daug moterų, naudojama daug rankų darbo. Be to, K. Daukšys pabrėžia, kad viso sektoriaus apyvarta nuo dabar esamos beveik 940 mln. Eur apyvartos geriausiu atveju siekia 30 proc.
„Infobalt“ vadovas įsitikinęs, kad krizė labiausiai paveiks tas įmones, kurios nesugeba prisitaikyti prie pakitusios situacijos ir nesugebės išspręsti likvidumo problemos, taip pat ir tas, kurioms bankai nutars neskolinti dėl vienokių ar kitokių priežasčių.
Tuo metu IT sektorių, kaip prognozuoja M. Ubartas, paveiks klientų ekonominė sveikata: jei klientams blogai – IT nebus gerai, o šiuo metu 30 proc. ekonomikos sustabdyta.
„Pastebime, kad elektros vartojimas kritęs 8 proc. Lietuvoje, o tai rodo apie 16 proc. BVP susitraukimą. Matome naftos paklausos kritimą pasaulyje, tad naujos pusiausvyros paieškos vyks visuose sektoriuose“, – pabrėžia pašnekovas.
Po kiek laiko įmonės atsigaus: kai kurioms prireiks metų
Siekiant greitesnio įmonių atsigavimo, anot M. Ubarto, reikia į rinką įlieti arba pritraukti pinigų bei didinti jų apyvartumo greitį. Kaip jis pastebi, į Lietuvos ekonomiką didžiulius pinigų kiekius įliedavo emigrantai, tačiau šis srautas, tikėtina, artimiausiu metu pamažės. Todėl, anot jo, reikia kitų šaltinių: valstybinių infrastruktūrinių projektų, renovacijos, t. y. reikalingas paklausos didinimas ir stimuliavimas.
„Taip pat turėtume susikoncentruoti į užsienio šalių gelbėjimo paketų pinigų pritraukimą į Lietuvą, t. y. kitos šalys taip pat skatins savo ekonomikas, tad turėtume paskatinti ir padėti Lietuvos verslui tuos konkursus laimėti, eksportuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus. (…) Kad atsigavimas būtų greitas – reikia greitų veiksmų ir sprendimų, o ne malimo liežuviu“, – tikina M. Ubartas.
LATIA vadovas prognozuoja, kad Europos rinka, į kurią daugiausiai eksportuojama aprangos ir tekstilės sektoriaus produkcija, greitai neatsigaus, o tai atitinkamai esą paveiks ir Lietuvos gamintojus. 70 proc. visos aprangos produkcijos parduodama Vokietijoje, D. Britanijoje, Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje. Būtent pokarantininiu laikotarpiu LATIA narėms gali prireikti daugiausiai pagalbos, akcentuoja K. Daukšys.
LPK vertinimu, eksportuojančių įmonių atsigavimas priklausys nuo to, kaip greitai įsivažiuos gamyba Europoje, į kurią eksportuojama didžioji dalis produkcijos. Kitas svarbus aspektas – ar įmonės sugebės išgyventi šį laikotarpį ir gebės konkuruoti su kitų valstybių įmonėmis bei išlaikyti iki krizės turėtas pozicijas eksporto rinkose.
„Per 2009 m. krizę mūsų įmonių eksportas per metus susitraukė 40 proc. Labai tikimės, kad toks scenarijus dabar nepasikartos“, – viliasi V. Janulevičius.
Jis priduria, kad dėl COVID-19 padarinių, kritusios paklausos, sutrikusių tiekimo grandinių pramonės įmonės patirs tiesioginį poveikį dar ne vieną mėnesį. Todėl siekiant užtikrinti ekonomikos tvarumą, reikia spręsti tris iššūkius: gyventojų perkamosios galios palaikymą, įmonių likvidumo palaikymą ir darbo vietų išsaugojimą.
„Jeigu to nepadarysime, tai labai sunkiai ir lėtai atstatinėsime prieškarantinio laikotarpio gamybos, vartojimo ir paslaugų apimtis“, – pažymi pašnekovas.
Pagal D. Lasionio prognozes, automobilių pramonės atsigavimas bus pakankamai lėtas ir truks visus metus. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos pavyks pasiekti apie 80 proc. buvusių užsakymų ir gamybos pajėgumų, vertinant bendrai visą rinką. Anot jo, didžiausi iššūkiai Lietuvoje veikiančių įmonių dar laukia ateityje: kaip užtikrinti įmonės likvidumą, piniginius srautus, mat tiekėjai prašo atsiskaityti iš anksto, o užsakovai ilgina atsiskaitymo terminus, kaip užtikrinti reikalingų žaliavų ir komponentų pirkimą dėl sutrikusių tiekimo grandinių, darbo vietų išsaugojimas.
Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas pažymi, kad rinkoje kritusi paklausa – pagrindinė lėto sektoriaus atsigavimo priežastis: kritusios žmonių ir įmonių pajamos, žymiai padidėjęs nedarbo lygis, o automobilis – ne pirmo būtinumo prekė. Taip pat prognozuojama, kad dalis bendrovių, ypač esančių Viduržemio jūros regione, bus priverstos užsidaryti arba bankrutuoti, o naujų tiekėjų įtraukimas į gamintojų sąrašą užtruks.
„Jeigu įmonės sugebės išsilaikyti šiuo sunkiu periodu, išgyventi ir neužsidaryti, dalį užsakymų jos galės perimti, užsidarius ar bankrutavus kitoms įmonėms Europoje ar pasaulyje. Kas bus aktyvus rinkoje ir ieškos galimybių, pasibaigus krizei sustiprės ir užaugs. Kaina bus vienas svarbiausių faktorių ateityje. Kol kas mes turime privalumų.
Be to, mūsų verslai yra mažiau skolingi finansų institucijoms. Krizė pakeis tiekimo grandines, bus perbraižomas žemėlapis – mažiau priklausomybės nuo Kinijos, regioniniai gamybos centrai Europoje – ir reikia tikėtis, kad Lietuva pakankamai greitai atsigaus iš krizės“, – galimybes Lietuvoje veikiančioms įmonėms apibendrina D. Lasionis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
