Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) turi naują laikinąjį vadovą. Juo paskirtas buvęs Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius, kurį teismas pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėto poveikio elektroniniams duomenims. Jam skirta bauda ir trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, savivaldybių ar valstybės įmonėse.
Visgi minėtas verdiktas iki šiol nėra įsiteisėjęs, nes teismui nepavyksta nuteistajam įteikti dokumentų. Į jo paiešką teko įsitraukti ir prokurorams bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams.
Iki teismo verdikto spėjo išeiti į pensiją
Ne vienerius metus Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui vadovavęs, o prieš tai įmonių valdymo poskyrio vedėju dirbęs Vytautas Jurkevičius savo karjerą baigė skandalingai.
STT pareigūnai nustatė, jog šis valdininkas piktnaudžiavo tarnyba – net tris kartus savo draugui padėjo išvengti baudos. Kad bičiulis nebūtų baudžiamas, kai nesumokėjo automobilių stovėjimo rinkliavos mokesčio, jis iš administracinių teisės pažeidimų informacinės sistemos ištrynė informaciją, kur užfiksuotas draugo automobilis.
Pradžioje bandęs kaltę neigti, V. Jurkevičius galiausiai prisipažino, o dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto poveikio elektroniniams duomenims pradėtas ikiteisminis tyrimas baigėsi baudžiamuoju įsakymu. Tai reiškia, jog kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausme – 4 tūkst. 67 eurų bauda ir teisės dirbti valstybės tarnyboje, savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose įmonėse atėmimu trejiems metams.
Šis apkaltinamajam nuosprendžiui prilygstantis baudžiamasis įsakymas Kauno apylinkės teisme buvo priimtas šių metų vasario 6 d. Iki to V. Jurkevičius paliko darbą Kauno savivaldybėje, buvo išlydėtas pensiją, tad teismo verdikte minima, kad jis „nedirbantis, senatvės pensijinio amžiaus“.
Nepaisant teismo draudimo, vadovauja šešių savivaldybių įmonei
Tolimesnė V. Jurkevičiaus karjera klostėsi itin įdomiai. Jis įsidarbino strategiškai svarbioje, šešių Kauno apskrities savivaldybių ir bendrovės „Kauno švara“ valdomoje viešoje įstaigoje Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) viešųjų pirkimų specialistu.
Galiausiai jis tapo viso Kauno regiono atliekomis besirūpinančio, sąvartynus, rūšiavimo įmonę bei atliekų surinkimo aikšteles valdančio RATC laikinuoju vadovu. Ši, strategiškai svarbi įmonė nuolatinio vadovo neturi nuo 2018 metų pavasario, kai atsistatydino jos generalinis direktorius Kęstutis Balčiūnas. Šias pareigas kurį laiką ėjusi projektų vadovė Ingrida Valavičienė taip pat pasitraukė.
Galiausiai laikinuoju Kauno RATC vadovu tapo buvęs ilgametis Kauno savivaldybės darbuotojas V. Jurkevičius. Kaip tai galėjo atsitikti, jei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose šių metų pradžioje priimtas baudžiamasis įstatymas, kuriuo trejiems metams V. Jurkevičiui uždrausta dirbti valstybės tarnyboje, taip pat – savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse?
Juk Všį Kauno RATC visiškai atitinka šiuos kriterijus – jos dalininkėmis yra šešios regiono savivaldybės ir bendrovė „Kauno švara“, kurią kontroliuoja Kauno savivaldybė.
„Delfi“ surinkti duomenys leidžia manyti, jog šiuo atveju galėjo būti gudriai naudojamasi įstatymų ypatumais.
Kauno RATC vadovas: „baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs“
Nors Kauno apylinkės teisme priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltės neneigęs ir gailėjęsis V. Jurkevičius pripažintas kaltu pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, tai nesutrukdė naujam karjeros šuoliui.
„Delfi“ pavyko rasti vasario 24 dienos sutartį, kurią pasirašė Kauno RATC viešųjų pirkimų specialistas, atliekantis direktoriaus funkcijas V. Jurkevičius. Nuo teismo verdikto buvo praėję vos 18 dienų.
Susisiekus su laikinuoju Kauno RATC vadovu ir pasiteiravus, kaip jis gali eiti šias pareigas, jeigu teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu draudžiama dirbti savivaldybių kontroliuojamose įstaigose, nekalbant jau apie vadovavimą, sulaukta pribloškiančio paaiškinimo. V. Jurkevičius tikino galiojančio teistumo neturintis…
„Pagal įstatymus, aš gal nesiplėsiu, bet aš jo kol kas neturiu“, – sakė laikinasis Kauno RATC direktorius. Paklausus, ar šis teismo verdiktas apskųstas, nors vienintelis kelias ginčyti baudžiamąjį įsakymą – prašyti teismo pradėti teisminį bylos nagrinėjimą, V. Jurkevičius esamos padėties nedetalizavo.
„Čia yra teisiniai niuansai, bet aš jo neturiu“, – sakė V. Jurkevičius ir patikino, kad jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisinęs.
„Kai įsiteisės, tada bus priimti atitinkami sprendimai“, – sakė buvęs ilgametis Kauno savivaldybės valdininkas, šiuo metu vadovaujantis Kauno RATC.
Nepavyko nusiųsti nei registruoto, nei elektroninio laiško
Jei teismas baudžiamąjį įsakymą priėmė dar šių metų vasario 6 dieną, kodėl dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir poveikio elektroniniams duomenims kaltę pripažinęs V. Jurkevičius tikino, jog šis sprendimas iki šiol nėra įsiteisėjęs?
„Delfi“ susisiekus su Kauno apylinkės teismo atstovais paaiškėjo itin įdomi aplinkybė: įstatymai numato, jog pirmiausia reikia baudžiamąjį įsakymą įteikti nuteistajam, kuris per 14 dienų gali su juo nesutikdamas reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kitaip sakant, šis įsakymas įsiteisėja tik tuomet, jeigu per 14 dienų nuo jo gavimo kaltę pripažinęs ir su skirta bausme sutikęs nuteistasis nepersigalvoja. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui jis negali būti skundžiamas.
Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Indrė Cvilikaitė sakė, jog teismui iki šiol nepavyksta įteikti įsakymo nuteistajam V. Jurkevičiui.
„Teismas dokumentą siuntė skirtingais būdais: registruotu laišku, elektroniniu paštu, tačiau jis laiško neatsiima“, – sakė teismo atstovė.
I. Cvilikaitė minėjo, kad galiausiai teismas kreipėsi į V. Jurkevičiaus bylos tyrimą kuravusią Kauno apygardos prokuratūrą, kad prokurorai padėtų surasti nežinia kur esantį nuteistąjį ir jam galiausiai būtų įteiktas baudžiamasis įsakymas.
Naująją darbovietę išsiaiškino STT agentai su prokurorais
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius portalui „Delfi“ akcentavo, jog teismo nuosprendžių vykdymas yra privalomas išimtinai visiems, o bausmės neišvengiamumas, net svarbesnis už jos dydį.
Prokuratūros vadovas patikslino, jog sulaukus teismo kreipimosi ikiteisminį tyrimą dėl V. Jurkevičiaus veiksmų kuravusiam prokurorui kartu su jį atlikusiais STT pareigūnais vėl teko prisiminti savo „klientą“.
„Buvo nustatyta dabartinė šio asmens darbovietė ir duomenys apie ją perduoti teismui. Tad bus galima baudžiamąjį teismo įsakymą šiam asmeniui įteikti per jo darbovietę“, – portalui „Delfi“ sakė Kauno apygardos prokuratūros vadovas D. Valkavičius.
Tarsis su teisininkais ir Kauno vadovais
Ilgus metus Kauno savivaldybėje dirbęs V. Jurkevičius laikinuoju Kauno RATC vadovu, panašu, tapo ne be palaikymo šios komunalinių atliekų tvarkymo įmonės valdyboje.
RATC steigėjos – 6 Kauno apskrities savivaldybės ir bendrovė „Kauno švara“, o didžiausią svorį valdyboje turi būtent kauniečiai. Iš 10 valdybos narių, 6 vietas joje užima Kauno savivaldybės bei jos kontroliuojamos „Kauno švaros“ atstovai.
Aukščiausias pareigas tarp „kauniečių“ užima ilgametis savivaldybės darbuotojas, šiuo metu administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Tadas Metelionis.
Pasiteiravus apie šį teisinį fenomeną, kai Kauno RATC laikinuoju vadovu paskirtas viešųjų pirkimų specialistu įsidarbinęs pensijon išėjęs valdininkas, kuriam pripažinus kaltę teismas uždraudė trejus metus dirbti valstybės institucijose bei įmonėse T. Metelionis pripažino – ši situacija jam yra žinoma.
„Pats Vytautas prieš kelias savaites vykusiame dalininkų susirinkime yra pareiškęs, jog pirmosios instancijos teisme yra priimtas nuosprendis, bet jis dar nėra įsiteisėjęs, jam neįteiktas. O kai jį gaus, per 14 dienų galės jį skųsti. Tad dalininkų bendrai buvo nutarta, jog Lietuvoje vis dar galioja nekaltumo prezumpcija. Kol nuosprendis nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas, mes apie tai galime tik pakalbėti“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Metelionis.
Kauno RATC valdybos narys T. Metelionis minėjo iki šiol nežinojęs, kad teismui nepavyksta įteikti dokumento nuteistajam jo nerandant, dėl to buvo kreiptasi į prokuratūrą, o į paieškoms pasitelkti ir STT pareigūnai. Pasak T. Metelionio, jis kreipsis į teisininkus bei prašys pateikti išvadą dėl esamos situacijos.
„Manau reikės paprašyti paties Vytauto pateikti dokumentus, šią informaciją perduoti vadovams – administracijos direktoriui ir merui bei imtis atitinkam veiksmų“, – sakė T. Metelionis.
Apie laiškų neatsiėmimą buvo jau užsiminęs
Prokurorams ir STT agentams jau nustačius, kur šio metu dirba bei kokias pareigas užima buvęs jų „klientas“ bei apie tai informavus jo surasti negalėjusį teismą, panašu, jog baudžiamasis įsakymas nuteistajam bus išsiųstas artimiausiu metu.
Kodėl iki šiol to nebuvo padaryta, ar buvęs įtakingas Kauno valdininkas specialiai neatsiėmė jam teismo siųstų dokumentų, ar jie siųsti ne tuo, klaidingai nurodytu adresu, galima tik spėlioti.
Visgi, STT išnarpliotoje V. Jurkevičius byloje esama duomenų, kad apie siunčiamos korespondencijos nepriėmimą, kai būdą išvengti bausmės šis žmogus jau buvo užsiminęs kiek anksčiau. Tai ikiteisminio tyrimo metu teisėsaugininkams patvirtino buvęs jo pavaldinys, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas.
Jis prisiminė paruošęs raštą bendrovei, kuriai priklausantis automobilis „Peugeot 307” buvo užfiksuotas pažeidžiant mokamo stovėjimo tvarką. Tik vėliau paaiškėjo, kad šiuo automobiliu naudojosi tuometinio skyriaus vedėjo V. Jurkevičius bičiulis. O bandydamas padėti draugui išvengti baudų, V. Jurkevičius ištrynė duomenis iš administracinių teisės pažeidimų informacinės sistemos (ATPIS), kurioje registruojami visi užfiksuoti pažeidimai.
Pasak liudininko, dėl vieno šių pažeidimų jis parengęs du raštus, kuriuos vedėjo vardu išsiuntė automobilį valdžiusiai bendrovei.
„2018 m. pradžioje jį išsikvietė užeiti vedėjas V. Jurkevičius, kuris jam rodė jau pasirašytą jo parengtą raštą ir sakė: „Kaip tu nubausi, jeigu jis pasakys, kad jie iš tavęs adresuotų laiškų neimtų?“
Liudininkas nieko neatsakė, tačiau suprato, kad galimai jis turi kažkokį interesą, jog minėta įmonė rašto negautų. Po kurio laiko minėtas raštas (laiškas) sugrįžo atgal kaip neįteiktas adresatui“, – teigiama bylos medžiagoje.
Duomenys apie pažeidimus dingo ir iš sistemos, ir iš pavaldinio kabineto
Liudininko įtarimai, kad jo viršininkas užsiima neteisėta veikla dar labiau sustiprėjo, kai šis ieškojęs informacinėje sistemoje kitų šio automobilio vairuotojo pažeidimų, tačiau nieko neradęs. Iš kolegės jis išgirdo nuomonę, kad ištrinti duomenis galėjo tik skyriaus vedėjas.
Netrukus šis darbuotojas pateko į eismo įvykį ir kurį laiką gydėsi. Grįžęs į darbą jis savo kabinete pasigedo to paties „Peugeot“ rinkliavos pažeidimo bylos, nors ji anksčiau tikrai buvo ant stalo. Pasak liudininko, jis prisiminė, kad būtent šio automobilio vairuotoją yra matęs apsilankantį pas V. Jurkevičių darbo kabinete.
Dėl galimai neteisėtų vadovo veiksmų liudininkas tarnybiniu pranešimu informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, vėliau tyrimo ėmėsi STT agentai. Jo metu išsiaiškinta, kad duomenys apie tris „Peugeot“ vairuotojo padarytus pažeidimus iš tiesų buvo ištrinti iš sistemos ATPIS.
Apklausų metu V. Jurkevičius pradžioje bandė neigti kaltę, tačiau po kelių dienų apsigalvojo. Parašęs elektroninį laišką STT agentams prisipažino dėl patirto streso ir susijaudinimo melavęs ir paprašė būti apklausiamas dar kartą. V. Jurkevičius tąkart neslėpė ištrynęs duomenis apie bičiulio padarytus pažeidimus, tikino tai daręs jo neprašomas, tiesiog norėjęs padėti draugui išvengti gresiančių baudų.
Tyrimo metu paaiškėjo kurioziška detalė: iš sistemos ATPIS trindamas duomenis apie draugo padarytus pažeidimus V. Jurkevičius nežinojo, kad jie niekur nedingsta ir nesunkiai gali būti atkurti. Tą padarė informacinių technologijų specialistus pasitelkę STT agentai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
