Vyriausybei pritarus koncepcijai, pagal kurią pusė nuomos mokesčio būtų kompensuojama iš valstybės biudžeto, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys tokį sprendimą vadina klaida. „Pirmiausia, tie pinigai atiteks pačiam stambiausiam verslui“, – sako jis.
Kritikuotinu Vyriausybės pasirinkimą laiko ir mišriai Seimo narių grupei priklausantis Virgilijus Poderys.
„Žiūrint iš nuomininko pusės, jis gauna lengvatas tik tada, jei nuomotojas sutinka. Jei nuomotojas „nepasirašo“, tada nuomininkas kenčia dvigubai. Man tai atrodo nelogiška“, – sakė jis.
Pagal Vyriausybės patvirtintą koncepciją, 50 proc. subsidija skiriama tada, kai nuomotojas sutinka padaryti bent 30 proc. nuolaidą. Tuomet likusi nuomos mokesčio dalis (20 proc.) tenka nuomininkui.
Asociacijos palaikė
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtoje koncepcijoje nurodoma, kad nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo subsidijai numatoma 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o ją administruos įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).
Kompensacija turėtų būti teikiama tik toms įmonėms, kurių pagrindinės vykdomos veiklos pakliūva į Vyriausybės nutarime, kuriuo paskelbtas karantinas, nurodytų draudžiamų vykdyti veiklų sąrašą.
Vyriausybės pasitarime, kurio metu šiai koncepcijai pritarta, teigiamai apie ją atsiliepė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
„Iš tiesų labai dėkojame už rastą sprendimą, jo ieškojome 3 savaites Seimo darbo grupėje ir dabar turbūt geriausias sprendimas atgula į Vyriausybės sprendimą“, – sakė jis.
Palankiai apie 50 proc. subsidiją nuomai kalbėjo ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
„Labai ilgai šį klausimą nagrinėjome, žiūrėjome geriausius kitų valstybių pavyzdžius ir iš tikrųjų šis variantas yra kompromisinis. Taip, prekybininkams lieka tas 20 proc. po nuolaidos, bet įgyvendintas solidarumo principas“, – sakė ji.
Pozicijos išsiskyrė
M. Statulevičiaus darbo grupėje dirbęs V. Poderys sakė, kad joje pozicijos dėl nuomos klausimo sprendimo išsiskyrė.
„Dar buvo nuomos mokesčio „atostogų“ pasiūlymas. Nepriėjome vieningos nuomonės, nes tada NT vystytojai sakė, kad jiems irgi svarbu gauti pajamas. Jei nuomininkui atostogos, tada nuomotojui nulis pajamų“, – pasakojo jis.
Taip vadinamas nuomos „atostogas“ racionalesniu sprendimu vadino ir D. Kreivys.
„Jis būtų nekainavęs valstybei, kai tuo metu matome labai aiškiai, kad tokios priemonės kaip kreditai įmonėms dar nėra pasileidę. Garantijos taip pat bus taikomos senoms paskoloms, bankai galės mažinti savo riziką. Mane neramina tokie sprendimai, kuriais pinigai realios ekonomikos nelabai pasieks.
Vyriausybės politika krizės metu turėtų skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, o šiuo sprendimu didelės lėšos atiteks ir bus parama NT vystytojams“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
Tiek V. Poderys, tiek D. Kreivys dar nuogąstavo, kad milijonų eurų vertės sprendimai priimami be Seimo pritarimo.
„Atostogų“ nesiėmė
„Delfi“ jau rašė, kad Seime kovo pabaigoje buvo nuspręsta įkurti darbo grupę, kuri turėtų parengti taip vadinamųjų nuomos ir kredito atostogų sprendimą dėl karantino su sunkumais susiduriančiam verslui.
Tokią priemonę yra pasiūlęs ekonomistas Vaidas Navickas.
„Tokios įmonės šiuo laikotarpiu būtų pilnai atleidžiamos nuo nuomos mokėjimo ir paskolų įmokų (o tiksliau, tuo laikotarpiu nuomos ir paskolų įsipareigojimai būtų sustabdyti). Atostogų periodu skolos ar delspinigiai nesikauptų, tačiau nuomos ir paskolų terminai pilnai persikeltų į pokrizinį laikotarpį: 2020 metų kovo 16 dienos nuomos ar paskolos terminas išliktų toks pats įmonės veiklai atsinaujinus.
Pavyzdžiui, jei kovo 16 dieną buvo likęs 8 mėnesių paskolos mokėjimo terminas ir įmonei būtų leista atsidaryti liepos 1 dieną, tai liepos 1 dieną vis dar būtų likęs 8 mėnesių paskolos mokėjimo terminas.
Nominaliai įmonių įsipareigojimai išliktų nepakitę, o tik persikeltų laike. Reikėtų užtikrinti, kad bankroto rizika nebūtų nustumiama nuo vieno ūkio subjekto ant kito per mokėjimų grandinę. Pavyzdžiui, jei įmonė moka nuomą NT vystytojui, kuris moka paskolą kredito įstaigai, tiek įmonės nuomai, tiek NT vystytojo paskolai galiotų nuomos ir kredito atostogos. Pabrėžtina, kad nuomos ir kredito atostogos nieko nekainuotų biudžetui“, – komentare „Delfi“ rašė jis.
Tačiau kol kas darbo grupė konkrečių pasiūlymų nėra pateikusi. Kitas jos posėdis numatomas penktadienį.
Trečias kelias
Dar vienas V. Navicko pasiūlymas buvo leisti problemas išspręsti laisvai rinkai.
„Galėjome leisti NT valdytojams susitarti su nuomininkais dėl nuomos sumažinimo. Valstybės iždui toks sprendimas nieko nekainuotų. NT valdytojas yra suinteresuotas neįvaryti nuomininko į bankrotą, nes naują nuomininką tektų susirasti pokrizinėje, tuščiu NT perpildytoje rinkoje“, – neseniai savo paskyroje „Facebook“ rašė ekonomistas.
Kai kurie NT valdytojai tokį kelią buvo pasirinkę dar prieš Vyriausybės sprendimą.
Pavyzdžiui, „Baltisches Haus“ pranešė, kad iki gegužės 31 dienos suteiks 100 proc. nuolaidą patalpų nuomos mokesčiui.
Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose valdanti bendrovė „Akropolis Group“ karantino laikotarpiu taip pat nutarė mažinti nuomos mokesčius.
„Su kiekvienu nuomininku kalbamės atskirai, ieškome individualių sprendimų“, – pranešime cituojamas „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas.
Tuo metu prekybos tinklas „Maxima“ savo patalpose įsikūrusioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, kurių veikla dėl koronaviruso buvo sustabdyta, karantino laikotarpiu nuomos mokesčius nusprendė sumažinti perpus.
„Taip pat joms sudaromos sąlygos nuomos mokėjimus atidėti iki 6 mėnesių“, – priduriama įmonės pranešime.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
