Atšilus orams žmonės vis labiau skuba dirbti ūkio darbus, o paskelbus karantiną dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos daug žmonių lieka namuose ir turi daugiau laisvo laiko. Pasak Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovo prof. Ryčio Rimdeikos, ūkio darbus dažnai lydi įvairūs sužalojimai ir traumos dėl kurių prireikia ir medikų pagalbos.
„Per paskutines 30 dienų į Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą dėl riešo ir plaštakos srities sužalojimų buvo atvykę 70 pacientų, – teigia Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius. – Sužalojimai įvairūs: nuo sumušimų iki kaulų lūžių, bet beveik pusė jų yra sudėtingos žaizdos, todėl reikalingos operacijos.“
Kaip rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai, prof. R. Rimdeikos teigimu, nemažai sudėtingų traumų patiriama darbe, tačiau ir buitinės traumos būna sunkios.
„Susižeidžiama su pjūklais, šlifuokliais ir kitais įrenginiais, kurie pakankamai galingi ir pavojingi. Ypač tada, kai nesilaikoma saugumo reikalavimų, o nuo technikos nuardomos apsaugos, – aiškina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. – Dažniausiai patiriamos traumos su elektriniais pjaunančiais mechanizmais.
Netgi su nedidelio galingumo pjūklais nusipjaunami pirštai, sužeidžiami nervai, sausgyslės ir ilgam sutrikdoma rankos funkcija. Kai kada, įvykus techniniam įrangos gedimui, pavyzdžiui, atskilus šlifuoklio diskeliui, jo dalys gali įsmigti į ranką, veidą ar kitą kūno vietą. Tokios traumos ypač sunkios“, – priduria profesorius.
Gana dažnai traumos patiriamos naudojantis tokiais žemės ūkio mechanizmais kaip sėjamosios, žolės presavimo įranga, turinti besisukančias dalis. Jos dažnai įtraukia dirbančio žmogaus pirštinę ir taip sužalojami pirštai ar dalis rankos.
Profesorius R. Rimdeika pateikia rekomendacijas, kurios galėtų padėti išvengti sunkių sužalojimų ir traumų:
Dirbdami su elektros prietaisais, įvertinkite prietaiso veikimą, numatykite galimas grėsmes;
Būtinai naudokite rankų ir akių apsaugas, nenuiminėkite sumontuotų prietaiso apsaugų, netgi jeigu su jomis dirbti nėra patogu. Geriau padarykite darbą lėčiau, bet saugiau;
Dirbdami su galingais elektriniais ar benzininiais prietaisais, laikykitės darbo saugumo taisyklių. Jei reikia, išklausykite instruktažą. Dirbkite patogioje padėtyje. Nepatogiai dirbant ant kopėčių, pasilenkus, atsiklaupus, persisvėrus, prarandama pusiausvyra ir griūnama ant prietaiso ar jis užsimetamas ant savęs;
Įvertinkite prietaiso galingumą ir pavojingumą. Galbūt darbą galima padaryti kitu, saugesniu mechanizmu ar patikėti jį profesionalams, turintiems tinkamos patirties ir tinkamą įrangą.
„Jei visgi traumos nepavyko išvengti, svarbiausia stabilizuoti ir pakelti sužeistą galūnę, panaudojant pagalbines priemones, pavyzdžiui, skarą. Esant kraujavimui, žaizdą spausti steriliu tvarsčiu, taip pat šaldyti. Skausmui malšinti galima vartoti vaistus nuo skausmo, – pataria Skubios pagalbos skyriaus vadovas. Nerekomenduojama sužeistų vietų šildyti, tai gali padidinti kraujavimą.“
Pasak L. Darginavičiaus, į Skubios pagalbos skyrių tikslinga vykti, kai akivaizdžiai matoma sužeistos galūnės deformacija arba kraujavimas, spaudžiant žaizdą tvarsčiu bent 5 minutes, nesustoja.
„Į priėmimą vykti reikėtų, jei žaizda gili ir ilga, joje įstrigę svetimkūniai arba esant nutrauktoms galūnėms, – aiškina Skubios pagalbos skyriaus vadovas. – Labai svarbu, jog tokiais atvejais žmonės negertų kavos, arbatos ar gaiviųjų gėrimų, nevalgytų ir neužkandžiautų.“
Atvykus į ligoninę bus įvertinti patirti sužalojimai ir suplanuotas gydymas. „Būkite kantrūs – esant dideliam pacientų srautui, tyrimų ar operacijos gali reikėti palaukti, nes pirmiausia bus tiriami ir operuojami sunkesnius sužalojimus patyrę pacientai, – aiškina R. Rimdeika. – Informuokite medikus apie gretutines ligas, vartojamus vaistus, infekcijas ar turėtus kontaktus su COVID-19 infekuotaisiais. Taip bus galima parinkti jums tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būsite apsaugoti ir apsaugosite medikus nuo infekcijos plitimo.“
Šiuo metu pasaulyje paskelbta koronaviruso (COVID-19) infekcijos pandemija, todėl visur, įskaitant ir Lietuvos gydymo įstaigas, imamasi papildomų saugumo priemonių. Atvykusius į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių pacientai rūšiuojami.
Kadangi vienas dažniausių simptomų karščiavimas, visiems pacientams matuojama kūno temperatūra. Pacientai, galimai sergantys COVID-19 infekcija, yra atskiriami nuo ja nesergančiųjų, pavyzdžiui, atvykusių dėl patirtų traumų ar kitų negalavimų. Pacientams, kuriuos planuojama stacionarizuoti, atliekami tyrimai dėl COVID-19.
