Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, daugelis Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir tos, kuriose susirgimų skaičius, tenkantis milijonui gyventojų, yra dešimt kartų didesnis nei Lietuvoje, jau sudėliojo konkretų planą, kaip per artimiausias kelias savaites švelnins ir užbaigs karantiną.
Ekonomistas su „Delfi“ pasidalijo kitų šalių praktika, kokiomis priemonėmis švelninamas karantinas. Panašiu keliu, anot jo, galėtų eiti ir Lietuva.
N. Mačiulis pažymi, kad kitos šalys, pasitelkusios visą eilę priemonių – tiek sąmoningumą, tiek aktyvesnį testavimą bei mobiliąsias programėles, rado efektyvesnį ir santykinai mažiau žalos atnešantį prevencijos būdą su koronavirusu nei visuotinis karantinas.
Šalys pasitelkia Pietų Korėjos modelį
Kaip sako ekonomistas, vienas iš kelių, kurį svarsto šalys kaip alternatyvą griežtoms karantino priemonėms, yra Pietų Korėjos modelis, kai neuždaromos mažmeninės prekybos vietos, nestabdoma maitinimo įstaigų, mokyklų ir darželių veikla, žodžiu, leidžiama viskam veikti kaip įprastai.
„Žinoma, lieka prašymas išlaikyti socialinę distanciją, einant į parduotuves prisidengti nosį, burną, dėvėti kaukę ar respiratorių ir įvairiausios kitos saugos priemonės, kurios mažintų kontaktą, ypač didesnio žmonių susibūrimo vietose. Tačiau nebėra draudimų vykdyti veiklą. Tuo pačiu Vyriausybė aktyviai nuolat vykdo plataus masto testavimą, kad kuo greičiau būtų identifikuojami bet kokie nauji galimi viruso plitimo židiniai“, – pasakoja N. Mačiulis.
Be to, pagal šį modelį Vyriausybė pasitelkia mobilią programėlę, kurioje kaupiami duomenys, kur per pastarąsias kelias savaites žmogus buvo, su kuo kontaktavo. Nustačius, kad kuris nors žmogus užsikrėtė koronavirusu, programėlė padėtų greitai atsekti, su kuo jis bendravo, ką jis galėjo užkrėsti.
„Toks vadinamas testavimo sekimo identifikavimo principas leidžia netaikyti itin griežto karantino, kai visi užsidaro namuose, bet leidžia gana santykinai laisvai gyventi“, – pažymi ekonomistas.
Žmonių sekimas kelia nerimą
Visgi jis atkreipia dėmesį į vieną elementą – žmonių sekimą, kuris esą ne visiems itin patinka, nors šį modelį taikė ir šiuo metu programėles vysto tokios Europos šalys kaip Vokietija, Suomija, Austrija ir Norvegija.
„Bandoma apsisaugoti, kad valstybė neturėtų visagalio instrumento sekti savo gyventojus, kas ne visiems gyventojams būtų patrauklu. Koduojami duomenys ir jie gali būti naudojami tik vienam tikslui – išaiškėjus, kad žmogus susirgo koronavirusu, tik tada galima tuos duomenis panaudoti asmenų identifikavimui, su kuriais jis galėjo turėti kontaktą.
Taigi taikomi tam tikri apribojimai, kad tai netaptų policinės valstybės modelis, kai visi gyventojai yra po padidinamuoju stiklu“, – aiškina N. Mačiulis ir priduria, kad net ir konservatyvieji vokiečiai priėmė įstatymų pataisas, kad valstybė galėtų paleisti šią programėlę ir ja privalomai turėtų naudotis visi gyventojai.
Visos valstybės, priimdamos naujus sprendimus, rizikuoja
Visgi N. Mačiulis sutinka, kad visos valstybės, priimdamos vienokį ar kitokį sprendimą, rizikuoja. Pavyzdžiui, Švedija, neuždarydama restoranų ir mokyklų, rizikavo, kad viruso plitimas taps nevaldomas.
„Dar visiškai negalime pasakyti, ar Švedijos modelis pasiteisino, ar galbūt bus koks nors viruso proveržis. Susirgimų ir mirčių yra daugiau nei kaimyninėse šalyse, bet tikrai ne tiek daug kiek Ispanijoje ir Italijoje, tad situacija yra valdoma“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Tuo metu Norvegija, Suomija, Austrija, Vokietija, anot pašnekovo, taip pat rizikuoja, bandydamos neužtempti su karantinu. „Kiekviena karantino diena yra milžiniški finansiniai ir žmogiškieji praradimai, tai nėra vien tik prarasti pinigai. Yra ir nedarbas, kuris gali pavirsti į ilgalaikį nedarbą, nusikalstamumą, žalingų įpročių susiformavimą, savižudybes, – visa tai, ką mes matėme ankstesnėse krizėse“, – pabrėžia ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu valstybės sprendžia sudėtingą lygtį – parinkti tinkamą momentą, kada jau galima rizikuoti ir išlaisvinti gyventojus iš karantino. Tuo pačiu įvesdamos kitas ribojimo priemones, kurios mažiau efektyvios, bet leidžia virusui užkirsti kelią arba laiku identifikuoti naujų jo židinių susidarymą.
„Norvegija po Velykų iškart planuoja atidaryti darželius ir pradines mokyklas, o per gegužės mėnesį ir visus moksleivius sugrąžinti į mokyklas. Dabar sunku dar pasakyti, ar tai geras sprendimas. Jeigu nebus proveržio, plitimas nuslopsta ir užteko karantino, kuris buvo pritaikytas iki šiol, tai, žinoma, bus pasiteisinusi priemonė. Tai leidžia didesnei daliai darbuotojų sugrįžti į darbą, o moksleiviams neprarasti kelių mokymosi mėnesių, ir patestuoti, ar situacija valdoma“, – dėsto N. Mačiulis.
Karantiną švelnina nuo mokyklų ir darželių
Jis taip pat prideda, kad daugelis valstybių karantino švelninimą pradeda nuo mokyklų ir darželių, nes daug darbuotojų negali efektyviai dirbti namie.
„Aš pats turiu tris mažamečius vaikus ir mano produktyvumas yra labai kritęs, nes tikrai labai sunku su trimis mažais vaikais namie dirbti ir rasti laiko jų ugdymui bei priežiūrai. Su tokia problema susiduria tikrai daug namų ūkių“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Anot jo, karantino švelninimui yra vienas kriterijus – švelninti ten, kur nėra masinių susibūrimų ir yra mažai fizinio kontakto, kur galima taikyti apsisaugojimo priemones – kaukes ar skydelius, kur paslaugos ar prekės pardavėjas ir klientas gali vienas kito neužkrėsti.
„Matėme, kad mažmeninės prekybos vietos, maisto parduotuvės ir vaistinės, netapo ligų plitimo židiniais, tai reiškia, kad daugelis kitų mažmeninės prekybos vietų – parduotuvėlių, prekiaujančių ne tik maisto produktais, taip pat galėtų pradėti veikti. Žinoma, ne taip, kaip veikė iki šios krizės, bet būtų reikalavimas visiems pardavėjams turėti kaukes, galbūt nuolat tikrinti jų sveikatą, – visos tos priemonės, kurios taikomos ir maisto prekių parduotuvėse“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Ekonomistas priduria, kad apie restoranų atidarymą taip pat galima po truputį kalbėti, ir pateikia pavydį, kad Švedija, Pietų Korėja ir Latvija neuždarė restoranų.
„Aišku, reikalaujama papildomų saugumo priemonių, didesni tarpai tarp stalų, personalui didesni reikalavimai, bet nepanašu, kad tai būtų vieta, kur itin stipriai virusas plistų ir taptų židiniu“, – atkreipia dėmesį jis.
Lietuva eina trumpiausiu keliu – viską drausti
Pasak pašnekovo, įvairiausios profesines paslaugas teikiančios įmonės, kurios šiuo metu uždarytos, taip pat jau galėtų atnaujinti savo veiklas, mat ten nėra masinio žmonių susibūrimo ir galima kai kurias paslaugas atlikti netgi be žmogiško kontakto.
„Aš niekaip nesuprantu, kodėl neveikia taromatai. Man asmeniškai tai – didelė problema – namai apkrauti iki lubų, o taromatai neveikia tris savaites. Nežinau kodėl, tai nėra masinio susibūrimo vieta, nėra jokio žmogiško kontakto. Negi sunku tuos taromatus nuvalyti porą kartų per dieną? Tokių vietų yra daug. Tas pats ir su dviračių taisyklomis – kodėl jos neveikia?“ – klausia N. Mačiulis.
Ekonomisto vertinimu, Lietuva nuėjo trumpiausiu keliu – viską uždraudė, nors įvertinus įmonių veiklas, daugelis jų galėtų itin sėkmingai veikti, visiškai nedidindamos žmogiško kontakto ir viruso plitimo rizikos.
N. Mačiulis primena, kad siekiant sustabdyti viruso plitimą, svarbiausias ingredientas yra žmogaus sąmoningumas. „Piliečiai turi truputėlį bijoti ir suprasti, kad savęs saugojimas yra ir kitų saugojimas. Toks nacionalinis interesas – visuomeniškumas, tai vieninteliu būdu mes galime užkirsti viruso plitimo kelią“, – tikina jis.
Vyriausybė svarsto apie karantino švelninimą
„Delfi“ primena, kad trečiadienį Vyriausybė apibrėžė, kokia veikla karantino metu yra galima. Nutarta, kad prekybos draudimas būtų netaikomas augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekybai lauko sąlygomis specializuotose vietose.
Taip pat numatyta nedrausti teikti finansines paslaugas ir patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų sudarytų kvalifikuotų sertifikatų išdavimo paslaugas, kai jos teikiamos maisto prekių parduotuvėse, prekybos ir (arba) pramogų centruose. Kitaip tariant, leisti teikti elektroninio parašo išdavimo paslaugas prekybos vietose.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad bet koks karantino palengvinimas neturėtų sukurti sąlygų, leidžiančių susirinkti didesnei žmonių miniai.
„Kad ir koks bus lengvinimas, jis neturėtų pažeisti tam tikrų pamatinių karantino principų, nesukurti sąlygų, kad žmonės vėl kažkur buriuotųsi ir susirinktų didesnė masė žmonių, kur užkratas galėtų plisti nuo asmens asmeniui. Tai visos vietos, kurios yra susijusios su tam tikromis paslaugomis, pasilinksminimu, labai dideli prekybos centrai, kur individuali parduotuvė gal ir gali užtikrinti reikiamas sąlygas, bet kadangi jų ten labai daug, tai žmonių susibūrimas būtų neišvengiamas. Tai ten galimybės labai greitai lengvinti sąlygas, matyt, nebūtų.
Kalbėtume apie kažkokias atskiro įėjimo galimybes turinčias parduotuves, kad ir kuo jos prekiauja, nes maisto prekybos parduotuvės tai yra tos, kurių asortimento pagrindinę dalį sudaro maisto produktai, ir šiandien įsidiegia tam tikras priemones, kurios puikiausiai pasiteisino“, – teigė jis.
A. Veryga išskyrė ir odontologijos įmones bei sporto klubus. Anot jo, šių veiklų atnaujinti karantino metu nelabai įmanoma.
„Kalbant apie odontologiją arba sporto klubus, norėčiau, kad suprastumėte, logiką ir riziką – turbūt daugeliui teko, jei ne visiems, lankytis pas odontologą. Puikiai suprantate, kaip ta paslauga teikiama. Tam specialistui tenka būti labai arti paciento burnos, kur yra ir labai didelė tikimybė aerozolių plitimo. Galų gale yra ir taškomas vanduo, kuris purškiamas į paciento burną, tai specialistams reikėtų labai aukšto apsaugos lygmens, reikėtų naudoti daug apsaugos priemonių.
Dabar tam tikra būtinoji pagalba yra teikiama, bet specialistai naudoja tikrai aukšto lygio apsaugos priemones. Odontologija planinė, matyt, jei ir būtų atnaujinta tik tokiu atveju, jei specialistai galėtų užsitikrinti ypatingai aukštą apsaugos lygmenį.
Kalbant apie sporto klubus, tikrai supraskime, kad kalbame apie bendrus dušus, žmones, kurie prakaituoja, kurie patiria didelį fizinį krūvį ir kur ta aerozolinio plitimo galimybė yra labai aukšta. Matyt, ne pirmo būtinumo reikalas ir žmonės gali išeiti kažkur pavieniui į parką pasivaikščioti, bet tikrai ne į sporto klubą, kur būdami arti vienas kito, o ir ne arti vienas kito tikrai galėtų lengvai platinti užkratą.
Kiekvienas sektorius bus peržiūrimas atskirai, sudėliotas planas nuo ko pradėti ir pritaikius tam tikrus atlaisvinimus bus tikrai labai atidžiai stebima ar nesikeičia ligos plitimo statistika“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Premjeras Saulius Skvernelis jau anksčiau yra sakęs, kad būtent Velykų savaitgalis bus kritinis. Jei nepavyks laikytis nurodytų reikalavimų, apie karantino sąlygų švelninimą po šventinio savaitgalio kalbos nebus.
Karantinas Lietuvoje pratęstas dar dviem savaitėms, iki balandžio 27-osios dienos imtinai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
