Kauno centriniame pašte galėtų būti įkurtas architektūros muziejus, o Klaipėdos pašto rūmuose – galerija, teigia šią savaitę susitikimus su visuomene dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų rūmų įveiklinimo surengęs valstybės valdomas „Lietuvos paštas“. Abu pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Svarstys architektūros centro idėją
„Dėl Kauno iš tikrųjų buvo vienintelis konkretus pasiūlymas – architektūros muziejus. Tarpinstitucinė grupė greičiausiai svarstys šį galimą variantą, nes daugiau idėjų nebuvo, bet ji tikrai buvo pakankamai konkreti, su paskaičiavimais, su netgi patalpų išdėstymais. Aiškiai matosi, jog žmonės susipažinę su situacija“, – BNS teigė Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.
Anot jos, dėl Klaipėdos rūmų, skirtingai nei dėl Kauno, niekas nepageidavo apžiūrėti, o viena iš susitikimuose pasiūlytų konkretesnių idėjų – įkurti galeriją.
„Viena iš konkretesnių idėjų buvo galerijos įkūrimas, o daugiau konkretesnių idėjų nebuvo. Ten galbūt daugiau pareiškimų buvo apie tai, jog reikia pastatą remontuoti, tai mes su tuo pilnai sutinkame. Nauja vadovybė, kuri atėjo 2018 metais, iš karto pasakė, kad su Klaipėdos pašto rūmais reikia kažką daryti, kad jie negriūtų“, – teigė V. Budrienė.
Kaip BNS sakė V. Budrienė, pateiktus pasiūlymus vertins tarpinstitucinė grupė, kuri apsvarstys pasiūlymus ir pateiks rekomendacijas.
Tarpinstitucinė grupė rinksis kovą
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo LR Kultūros ministerijos atstovė ryšiams su visuomene Jana Mikulevic, planuojama, kad LR Susisiekimo ministro sudarytos darbo grupės posėdis, kuriame bus vertinamos susitikimuose su visuomene surinktos idėjos, vyks jau kovo mėnesį. Pasak jos, šioje darbo grupėje Kultūros ministerijai atstovauja Kultūros paveldo politikos grupės specialistai.
Kaip skelbėme anksčiau, LR Susisiekimo ministerijos sudarytoje tarpinstitucinėje grupėje dalyvauja „Lietuvos pašto“, Susisiekimo ministerijos, Vyriausybės, Prezidentūros, Kauno miesto savivaldybės, paveldosaugos ir Kultūros ministerijos atstovai.
Paklausta, kodėl Kultūros ministerijos atstovai nedalyvavo Kaune pirmadienį vykusiame susitikime su visuomene, kur buvo dar kartą pristatyta architektūros centro idėja, J. Mikulevic teigė, kad šis renginys buvo surengtas „Lietuvos pašto“ iniciatyva ir skirtas jų atstovų susitikimui su visuomene.
Pasak jos, Kauno centrinio pašto rūmų problemos ir jų sprendimo būdai nuo 2019 m. pradžios ne vieną kartą buvo svarstomi tiek visuomenių organizacijų, tiek valstybės institucijų lygmeniu, dalyvaujant Kultūros ministerijos atstovams.
„Kultūros ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimus dėl Kauno centrinio pašto rūmų, pagrindinį dėmesį skyrė ne šio objekto įveiklinimui (kas ir nėra ministerijos kompetencija), o paveldosaugos reikalavimų stiprinimui ir atliko visus būtinus veiksmus, kad Kauno centrinio pašto rūmai būtų paskelbti kultūros paminklu. Kultūros ministerijos pastangomis, buvo pasiekta, kad šis kultūros paveldo objektas įgautų aukščiausio lygio paveldosauginę apsaugą“, – teigė Kultūros ministerijos atstovė.
Steigėjo funkcijos kratosi
Paklausta apie galimybę įkurti modernizmo architektūros perlu vadinamame pastate Architektūros centrą, J. Mikulevic sakė, kad tokia idėja yra svarstytina, tačiau nesutiko, kad Kultūros ministerija galėtų tapti tokio centro steigėja. „Dėl juridinių priežasčių Kultūros ministerija negalėtų būti kuriamo Lietuvos architektūros centro viena iš steigėjų ar dalininkių“, – teigė atstovė.
Ji tikino, kad ministerija neturi prievolės ir negali būti visų Lietuvos kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų ar kilnojamųjų) savininke ar valdytoja. Pasak jos, ministerijai svarbu, kad kultūros paveldo objektų savininkai arba valdytojai pritaikydami juos ir išsaugodami Vertinimo tarybos aktais nustatytas vertingąsias savybes, pritaikytų bei įveiklintų taip, kad objektai būtų prieinami visuomenei, prižiūrimi.
J. Mikulevic taip pat atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos paštas“ turi prievolę šiame pastate išsaugoti pašto, kaip vertingosios savybės, funkciją.
Ji dar kartą patvirtino, kad ministerija dar 2019 m. informavo Vyriausybę, jog ministerijai ar jai pavaldžioms įstaigoms, esančioms Kaune, nėra objektyvaus poreikio įsigyti ar perimti Kauno centrinio pašto pastatą reikmėms, susijusioms su jų vykdomomis funkcijomis.
Pardavimas buvo sustabdytas
Praeitų metų pabaigoje „Lietuvos paštas“ buvo nusprendęs parduoti centrinių paštų pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms. Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas įvyko gruodį. Kol kas sandoris nėra užbaigtas.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.
