Precedento neturinti istorija, kai gyvūnų prieglaudoje atsidūrus šuniui paaiškėjo, jog tai nėra paprastas šuo, bet laukinio vilko ir naminio šuns hibridas, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Aplinkos ministerijos atstovams pareiškus, jog kaip šuo auginta vilkė Luna turės keliauti į tokiems gyvūnams pritaikytą rezervatą Vokietijoje, jos šeimininkė neslepia apmaudo. Moteris nori hibridę auginti pati bei stebisi, kodėl jai draudžiama aplankyti Kaune esančiame Lietuvos Zoologijos sode apgyvendintą Luną. Jos išvysti negali ir žurnalistai, tad imta abejoti, ar vilkė iš tiesų jaučiasi gerai.
Moteris nepraranda vilties susigrąžinti augintinį
„Gyvenu viltimi, kad man leis auginti Luną ir ji galės grįžti pas mane. Surinkau visų kaimo gyventojų parašus, kad šie neprieštarauja, jog Luna gyventų mano namuose, o kaip viskas klostysis toliau – niekas nežino“, – portalui DELFI sakė Panevėžio rajono Pažagienių kaimo gyventoja Silva Budrė.
Istorija, į kurią pateko šunį auginusi moteris – iš tiesų unikali. Prieš du metus ji paėmė auginti mažą šuniuką, kurį nepažįstamas vyras sakė radęs pamiškėje. Mažas šuo užaugo ir virto vilkšune Luna, o tikroji tiesa paaiškėjo atsitiktinai. Nusprendusi laikinai išvykti padirbėti į Norvegiją ir nerasdama, kas prižiūrės jos augintinę, moteris nusprendė ją atiduoti į šunų prieglaudą.
Vėliau, planams pasikeitus, norėjo susigrąžinti Luną, bet paaiškėjo šokiruojantis faktas – tai visai ne šuo, o laukinio vilko ir šuns hibridas. Be to, atlikus DNR tyrimus tapo aišku, kad Luna labiau vilkas, nei šuo. Galiausiai šuo atsidūrė Kaune, Lietuvos Zoologijos sode, o tolimesnis šio gyvūno likimas sprendžiamas Aplinkos ministerijoje.
Nors įstatymai leidžia gavus leidimą laikyti laukinį vilką, tačiau auginti hibridą – draudžiama. Kaip ir kryžminti naminius gyvūnus su laukiniais.
Moteris sako neprarandanti vilties ir tikisi, kad jai bus padaryta išimtis. Juolab, kad Luna sterilizuota ir palikuonių susilaukti jau nebegalės. Ji minėjo Aplinkos ministerijai adresuotame prašyme akcentavusi, jog įvykdys visus reikalavimus, kurie būtini auginant laukinį vilką – iki reikiamų parametrų praplės voljero ribas.
„Kiek skaudu tai, kad iki šiol negaliu aplankyti Lunos, kuri šiuo metu laikoma Zoologijos sode. Net nežinau, kaip mano augintinis jaučiasi. Be to, vis pasigirsta gandų, kad jos būklė labai prasta. Aišku, nesinori tuo tikėti“, – sakė S. Budrė.
Vilkę saugo nuo lankytojų
„Galiu nuraminti, gyvūnas jaučiasi gerai, turi neblogas sąlygas – lauko voljerą ir vidaus patalpas“, – portalui DELFI sakė laikinai Lietuvos Zoologijos sodui vadovaujantis vyriausiasis biologas Benas Noreikis.
Jis patikslino – šiuo metu Luna laikoma karantine, atskirai nuo kitų gyvūnų. Jai skirtas voljeras įrengtas ramioje vietoje, kur jos nemato lankytojai.
„Yra tik du prižiūrėtojai, kurie ją šeria, maitina, tvarko voljerą. Taip yra todėl, kad gyvūnui būtų kuo mažiau streso. Visgi, tai jai svetima vieta. Pirmą dieną ji nieko neėdė, kas yra normalu, antrą dieną jau pradėjo ėsti. Su sveikatos būsena, atrodo, viskas yra gerai. Šiuo metu laukiame, kada Luna iš Kauno turėtų išvykti į Vokietiją, kur esanti prieglauda pasiruošusi ją priimti“, – sakė B. Noreikis.
Laikinasis Zoologijos sodo vadovas minėjo, kad jo atstovaujama institucija tik atlieka paslaugą – prižiūri jiems patikėtą vilko ir šuns hibridę. Dėl tolimesnio Lunos likimo sprendimus priims Aplinkos ministerija.
„Visgi, Lunos elgesys yra kaip laukinio vilko, o ne naminio šuns. Per mano darbo praktiką tokio atvejo, kai susiduriama su laukinio ir naminio gyvūno hibridu, dar neteko sutikti. Tai pirmasis toks atvejis“, – pastebėjo B. Noreikis.
Abejoja versija, jog mažą šuniuką rado pamiškėje
Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis biologas minėjo, kad tokie veisimai, kai kryžminamas laukinis ir naminis gyvūnai yra draudžiami teisės aktais. Tai daroma nebent išskirtiniais atvejais, išimtinai mokslo tyrimų tikslais.
„Todėl kyla klausimas, kaip toks gyvūnas galėjo atsirasti? Kažkas suleido vilką su šunimi, kažkas specialiai eksperimentavo“, – svarstė B. Noreikis.
Jis skeptiškai vertina viešumoje pasirodžiusią versiją, esą mažą šuniuką moteriai atidavė jį pamiškėje atsitiktinai radęs žmogus.
„Ar tai būtų laukinė vilkė, ar naminis šuo, kalė, taip paprastai savo vaikų nepameta“, – teigė B. Noreikis.
Prieglauda Vokietijoje – sudėtingo likimo gyvūnų rezervatas
Lietuvos Zoologijos sodo laikinasis vadovas sakė, jog Luną priimti galinti Vokietijos prieglauda specializuojasi neteisėtai ar neteisingai laikytų gyvūnų apgyvendinime.
„Visi gyvūnai, kurie atkeliavę pas juos, ten patenka dėl to, jog kažkas, kažkur buvo negerai. Nauji gyvūnai palaipsniui integruojami, prižiūrint specialistams supažindinami su kitais gyventojais. Ten jie turi galimybę nugyventi likusį savo gyvenimą „pusiau gamtoje“. Jų į laisvę paleisti negalima, todėl sukurtos štai tokios sąlygos“, – pastebėjo B. Noreikis.
Jis pakartojo, kad sprendimas, kur toliau gyvens Luna, – Vokietijos prieglaudoje ar pas ją susigrąžinti norinčią buvusią šeimininkę, priklausys nuo Aplinkos ministerijos atstovų.
„Koks bus ministerijos sprendimas, tokį mes ir vykdysime“, – sakė laikinasis Zoologijos sodo vadovas.
Draudžiama gyvūnams priminti jų buvusį gyvenimą
B. Noreikis minėjo, kad sprendimas izoliuoti Luną, laikyti karantine bei neleisti ją aplankyti buvusiai šeimininkei priimtas atsižvelgiant į paties gyvūno gerovę.
„Gyvūnas pas mus pateko iš prieglaudos. Daug geriau nutraukti ryšius ir leisti gyvūnui gyventi naują gyvenimą“, – sakė B. Noreikis.
Lietuvos Zoologijos sodo vyriausiasis biologas prisiminė kitą atvejį, kai pas juos laikinai gyveno iš žinomos Kauno cirko artistų šeimos paimta šimpanzė Regina. Čia ji laukė, kol bus išvežta į Olandijoje veikiantį rezervatą.
„Buvę šeimininkai atvyko jos aplankyti, o kai jie išėjo, šimpanzė pradėjo elgtis itin agresyviai – daužėsi, spardėsi, sukėlė daug problemų. Tada supratome, kad buvusiems savininkams geriau neleisti aplankyti gyvūnų“, – sakė B. Noreikis.
Jis prisiminė po kurio laiko viešėjęs Olandijoje bei užsukęs į prieglaudą, kurioje gyveno Regina. Darbuotojai leido per atstumą pažvelgti į kadaise Kaune pasirodymus rengusią beždžionę, kuri jau buvo integruota į šimpanzių būrį.
„Kai ją pamačiau, atstumas buvo 30 – 40 metrų, tada spontaniškai surikau: „labas Regina!“. Už šį poelgį gavau labai rimtų pastabų. Man buvo paaiškinta, kad jokiais būdais gyvūnui negalima nieko sakyti, kas jam primintų buvusį gyvenimą. Buvau perspėtas niekada gyvenime daugiau taip nesielgti. Ir logikos tame yra. Manau, tai teisingas požiūris“, – portalui DELFI sakė B. Noreikis.
Viltis susigrąžinti Luną yra, tereikia praplėsti voljerą
Pranešimą apie neteisėtai Panevėžio rajone laikytą vilkę aplinkosaugininkai gavo pernai metų pabaigoje. Jame buvo teigiama, kad gyvūnas prieglaudoje atsidūrė rugsėjį, tačiau tiksli data šiuo metu nėra aiški.
Kilus abejonių, ar gyvūnas yra saugomos rūšies, Vytauto Didžiojo universitete buvo atliktas genetinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad vilkė Luna – pirmos kartos laukinio gyvūno hibridas, tai reiškia, kad vienas iš tėvų yra šuo, kitas – pilkasis vilkas.
„Hibridas prilyginamas laukinei rūšiai – pilkajam vilkui. Tai yra laukinis gyvūnas. Atsižvelgus į mokslinius straipsnius, patirtį ir visa kita, Lietuvoje ir kitose šalyse buvo priimtas draudimas, kad draudžiama asmenims, išskyrus mokslo institucijas, laikyti hibridus (…) Tai nėra augintinis, tai laukinis gyvūnas“, – yra minėjusi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė.
Aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis portalui DELFI sakė, jog sprendimas dėl tolimesnio Lunos likimo bus priimtas dar ne greitai. Pasak ministerijos atstovo, sprendžiant, kur gyvens šis keturkojis, bus įvertintos ir jo gerovei užtikrinti būtinos sąlygos.
„Luna galėtų likti ir Lietuvoje, pas ją užauginusią moterį. Tačiau ji turėtų įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, praplėsti voljerą tiek, kiek reikalaujama norint auginti laukinį vilką“, – sakė J. Jaskonis.
