Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastą bei užtikrinti valstybės finansų apsaugą, atliko odontologijos paslaugas teikiančių įmonių patikrinimus. Jie buvo vykdomi visoje Lietuvoje nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios.
[galerija kiek=”4″]
Kaip rašoma FNTT pranešime spaudai, finansinių nusikaltimų tarnybos Kauno apygardos valdyba patikrino vieną odontologijos paslaugų įmonę. Pirminiai patikrinimo metu gauti duomenys leidžia manyti, kad odontologijos paslaugas Kauno mieste teikianti bendrovė galimai neapskaito visų gautų pajamų.
Patikrinimo metu palyginus užsiregistravusių asmenų sąrašus su buhalterinės apskaitos dokumentais matyti, kad bendrovė atskiromis mėnesio dienomis neturėjo pajamų, nors pacientai tai dienai buvo registruoti, arba pajamų per dieną buvo suteikta už mažesnę sumą, nei nurodoma oficialiame bendrovės teikiamų paslaugų kainoraštyje.
FNTT Klaipėdos apygardos valdyba patikrino iš viso 6 odontologijos paslaugas teikiančias įmones. Daugiausia neapskaitytų pajamų – 52 tūkst. Eur – rasta vienoje įmonėje Klaipėdoje, kuri šešiems darbuotojams, įtariama, mokėjo atlyginimus vokeliuose. Pagal patikrinimo metu užfiksuotą medžiagą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Neapskaitytos lėšos bei atlyginimai vokeliuose rasti ir kituose Klaipėdoje bei Tauragėje veikiančiuose odontologijos kabinetuose. Vokeliuose išmokėtų atlyginimų sumos svyruoja nuo 7 iki beveik 15 tūkstančių eurų. Šioms įmonėms surašyti administracinio nusižengimo protokolai, vienoje įmonėje taip pat nebuvo fiksuojamas faktiškai išdirbtas stomatologų laikas. Apie darbo laiko apskaitos pažeidimus informuota Valstybinė darbo inspekcija.
FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyba atliko patikrinimus trijuose odontologijos kabinetuose Kelmėje bei Pasvalyje, kur taip pat rasta pažeidimų: nesilaikyta kasos pajamų orderio išrašymo taisyklių, vienos patikrintos bendrovės kasoje rastas pinigų perteklius (dėžutėje sudėti pinigai smulkiomis kupiūromis). Be to, patikrinimo metu paimti galimos juodos buhalterijos užrašai, kurie yra šiuo metu vertinami.
Atlikus patikrinimus nustatyta, kad odontologijos paslaugas teikiančių įmonių pajamų neapskaitymas dažniausiai būna susijęs su neoficialiu darbo užmokesčiu, tačiau pajamos slepiamos ir nenorint mokėti didesnio pelno mokesčio (iki 300 tūkst. Eur pajamų per metus apmokestinama ne 15, o mažesniu, 5 procentų pelno mokesčio tarifu).
Tipinis pavyzdys: samdomas stomatologas įmonėje gauna nuo 35 iki 40 procentų jo surinktos sumos už atliktus darbus. Jeigu stomatologas įmonėje per mėnesį atlieka darbų už 5 tūkst. Eur, tai jis uždirba nuo 1700 iki 2000 Eur į rankas, tačiau oficialiai išmokamas atlyginimas tesiekia 800 eurų.
Dauguma stomatologų dirba per kelias darbovietes, kartais penkiose ir daugiau. Tokie darbuotojai darbinami 0,25 etato, atitinkamai nustatant ir atlyginimą, tačiau realybėje dirba visą dieną, per kurią neoficialiai uždirba nuo 350 iki 400 eurų.
FNTT, remdamasi pradėtuose tyrimuose surinkta informacija, siūlo odontologijos, ortopedijos, estetinės-gydomosios chirurgijos ar sveikatingumo paslaugas licencijavimą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtinti, kad nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus finansų sistemai padariusioms įmonėms ar asmenims būtų laikinai arba visiškai stabdomos veiklos licencijos. FNTT šio sektoriaus patikrinimus planuoja vykdyti ir ateityje.
