Pradėjus atvirai kalbėti apie mieste tekančio Girstupio ir jo intako Gričiupio užterštumą, savo prisiminimais apie šią miesto problemą pasidalino ir skaitytojai. Aiškėja, jog ši ekologinė tragedija tęsiasi ilgiau nei buvo manyta.
Tarp skaitytojų plinta pasakojimai, kad jau ne vieną dešimtmetį upelis įgijęs tokių pavadinimų kaip „gūvnė“ ar „guvniarka“, o tai išvertus iš rusų kalbos reikštų išmatas. Mažomis atkarpomis virš žemės tekantys upeliai, anot skaitytojų, ankščiau buvo naudojami nuotekų išmetimui.
„Nuo mano gimimo, pamenu kaip kovo 11-osios nuotėkas tiesiai į griovį leisdavo… ir nesuko galvos“, – apie problemos tęstumą kalbėjo viena iš skaitytojų.
„Prieš kokią 50 metų dar braidžiojome po Girstupio upelį, dar varlės, žuvytės jame gyveno, o paskui po truputį tapo visiška guvniarka ir jau daug daug metų teka tikra kanalizacija ir niekam nerūpėjo“, – rašė viena iš skaitytojų.
„Tie upeliai tokie švarūs, kad 30 metų Gūvne vadina… Problema žiauri ten… ypač vakarais visas slėnis padvokia nuo to upelio… O dar ne taip senai buvo toks fenomenas – juokas pro ašaras: skirtingom savaitės dienom skirtingos spalvos upelis tekėjo, taip kad čia truputį rimčiau, ne tik gyventojai savo kakutį ten skandina…“, – pasibaisėjimo neslėpė ir kiti.
Tokie pasakojimai tarp žmonių plinta ir apie Gričiupio upelį tekantį šalia Kauno technologijų universiteto (KTU).
„Jau 2000 į KTU einant pro upelį reikėjo nosį užsikišt, o žiūrėk tik dabar apsižiūrėjo“, – teigė vienas skaitytojas
„Reikia užvirinti vamzdžius iš kurių teka atliekos ir žiūrėti kas bus. Teršėjai kaip mat patys išlįs“, – patarimais kaip būtų galima greičiau išspręsti įsisenėjusią problemą dalinosi kauniečiai.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė tvirtino, kad rengiamas veiksmų planas, pagal kurį numatoma tikrinti galimus teršėjus, ieškoti taršos šaltinių.
Ar kelis dešimtmečius trukusi aplinkosaugos gėda bus pagaliau suvaldyta? Lieka tik stebėti ir pranešti apie vykdomus pokyčius.
