Oleksandras Kyselovas iš Dnipro į Kauną atvyko dėl pinigų. Įsidarbinęs įmonėje „Avima“ jis kelis mėnesius vairavo vilkiką Vakarų Europoje. Tačiau nutrūkus darbo santykiams vyras buvo priverstas namo grįžti tuščiomis kišenėmis.
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas sakė, kad ši istorija viena iš tūkstančių, kai darbdaviai Lietuvoje nesiskaito su iš trečiųjų šalių atvykusiais darbo migrantais.
Savo ruožtu įmonės „Avima“ vadovas Vladimiras Zinko nurodė, kad buvęs darbuotojas pats elgėsi negarbingai. „Jis nepridavė vežimo važtaraščių (CMR), šantažavo jais“, – sakė jis.
Neturėjo, kur miegoti
Šiuo metu į gimtąją Ukrainą grįžęs O. Kyselovas DELFI pasakojo, kad pirmą kartą dirbti į Europą atvyko maždaug prieš metus. „Tada vairavau autobusą Lenkijos įmonei, o prie vilkiko perėjau nes darbo grafiko palankesnis ir leidžia nors kiek pailsėti“, – sakė jis.
42 metų dviejų vaikų tėvas pasakojo, kad apie „Avimą“ sužinojo iš kito anksčiau ten dirbusio tautiečio. „Anksčiau nevairavau vilkiko, bet gavau teises Ukrainoje. Ši įmonė tiko, nes mažai kas priima neturinčius patirties“, – sakė O. Kyselovas.
Vyras į Lietuvą atvyko 2019 metų spalio 2 dieną. Po 5 dienų kursų su kitu vairuotoju ukrainietis išvažiavo į pirmąjį reisą. „Dirbau Belgijos uoste Gente su tvarkingu „Mercedes-Benz Actros“, – apie pirmąjį darbo mėnesį pasakojo jis.
Problemos prasidėjo lapkritį, kai O. Kyselovui paskirtas kitas maršrutas – Belgija-Prancūzija-Nyderlandai. „Gavau kitą automobilį, kuriame neveikė autonominė krosnelė, todėl visą laiką šalau, negalėjau pasigaminti šilto maisto. Taip pat buvo praleista kasmetinė tachografo patikra, automobilis neturėjo „technikinio“, – pasakojo pašnekovas.
Negana to, darbdavys Lietuvoje O. Kyselovui pradėjo priekaištauti dėl vėlavimų. „Kodėl nespėjau? Nes turėjau nuolat stoti pasipildyti degalų, ten laukti po kelias valandas, kol man įmes pinigų į kortelę“, – dėstė jis.
Ukrainiečio darbo sutartyje, kurią matė DELFI, nurodoma, kad jo atlyginimas popieriuje – 750 eurų (apie 507 eurus į rankas). Tačiau jis teigė, kad išties susitarė dėl kitokios apmokėjimo tvarkos, t.y. 55 eurai per darbo dieną.
„Už pirmąjį mėnesį gavau 1,1 tūkst. eurų“, – nurodė jis. Tai yra 20 darbo dienų. Tačiau už lapkritį, O. Kyselovo aiškinimu, jam gruodžio 4 dieną pervesti tik 100 eurų. Autobuso bilieto į Kijevą kaina – 50 eurų, o dar reikia už kažką valgyti.
O. Kyselovas kreipėsi į A. Cuzanauską. „Žmogus man paskambino 21–22 val. vakare. Jis tuo metu buvo, man atrodo, Olandijoje“, – DELFI pasakojo A. Cuzanauskas. O. Kyselovas jam pasipasakojo, kad nebenori dirbti „Avismoje“, taip pat – kad beveik neturi pinigų.
„Prisiminiau, kad olandų profesinė sąjunga mums yra sakiusi, kad jie turi tarnybą, kuri tokį elgesį traktuoja kaip prekybą žmonėmis. Viena yra darbo sąlygos, kita yra, kai darbuotojai laiku negrąžinami namo. Jie atvažiuoja, apklausia (užima 2 ar 3 val.) ir įsitikina, kad tikrai viskas taip ir yra. Tada areštuojamas automobilis, darbuotojui sudaromos sąlygos grįžti namo.
Pati organizacija tą įmonę paduoda į teismą. Nes jie tai traktuoja kaip prekybą žmonėmis. Iš tikrųjų, manau, tai teisinga. Nes kai darbuotojui per mobingą, kitomis sąlygomis grasinama, kad turi dirbti toliau, be galimybės grįžti namo. Mokame tiek ir tiek – manau, tai prekyba žmonėmis“, – sakė A. Cuzanauskas.
Jis teigė, kad Nyderlanduose O. Kyselovas buvo apklaustas, bet po to vis tiek važinėjo, kol galiausiai grįžo į Lietuvą. „Susitikome Kaune vėlų šeštadienio vakarą. Jis nurodė, kad sekmadienį automobilis vėl išvyksta į Europą dirbti. Kadangi biuras dirba tik pirmadienį, jis neturi nei kur pernakvoti, nei kur pavalgyti, nieko. Kalbant apie pinigus, jis turėjo 70 eurų. 50 eurų grįžimui namo, 20 eurų penkioms paroms pavalgyti. Galimybės išsinuomoti kokį nors hostelį ar lovą nebuvo.
Jis sakė, kad žino, kaip yra. Pirmadienį ateis, pateiks dokumentus. Ne faktas, kad jį iškart priims. Jie atlyginimą gali skaičiuoti iki savaitės laiko, o jam sėdėti ir laukti, tai – pinigai. Beje, tai ne vienetinis atvejis. Pavyzdžiui, žinau, kad kazachai ar tadžikai po tris savaites sėdi ir laukia. Sėdi Lietuvoje pusbadžiu. Visa tai vyksta čia ir dabar“, – DELFI pasakojo A. Cuzanauskas.
O. Kyselovas nurodė, kad su nakvyne jam padėjo viešosios įstaigos „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ vadovė Kristina Mišinienė. „Į Ukrainą grįžau su 3 eurais“, – sakė O. Kyselovas.
Savo ruožtu A. Cuzanauskas teigė, kad tai jau trečiasis į jį kreipęsis įmonėje „Avima“ dirbęs žmogus. „Jei jie nepaklūsta darbdaviui, atsiunčiamas kitas žmogus ir tas darbuotojas tiesiog šaltai išmetamas lauk iš automobilio su visais daiktais. Tavo reikalas, kaip grįši namo. Vieną išmetė prie Prancūzijos-Belgijos pasienio, sakė: „Sėsk čia autobusų stotyje, bus tiesioginis į Kauną, už 20 eurų parvažiuosi“. Kitą išmetė Vokietijoje, irgi nesudarant galimybės grįžti namo“, – sakė jis.
Savininkai – nukentėjusiojo tautiečiai
Kaune įsikūrusios krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais užsiimančios įmonės savininkai – patys ukrainiečiai. Registrų centro duomenimis, „Avimos“ akcininkai yra Olga Andreeva ir Vladimiras Sivakas. Įmonei vadovauja V. Zinko.
2018 metų duomenimis, įmonė iš viso turėjo 570 446 eurų turto, o jos grynasis pelnas buvo 25 eurai. „Sodros“ duomenimis, 2019 metų gruodžio 30 dieną „Avima“ turėjo 56 darbuotojus, kuriems lapkritį mokėtų atlyginimų vidurkis popieriuje siekė 706,56 euro (maždaug 483 eurai į rankas).
V. Zinko sakė pamenantis O. Kyselovą. „Jis nepridavė vežimo važtaraščių (CMR), šantažavo jais, – pasakojo jis. – Sakiau, kad dėl jo reikia kreiptis į policiją, kad jis pavogė dokumentus.“
O. Kyselovo darbo sutartyje nurodoma: „Atsiskaitymas su darbuotoju už atliktą darbą vykdomas, tik pilnai darbuotojui pristačius visus su darbu susijusius dokumentus (CMR, mašinos ir mašinos komplektacijos perdavimo aktai, kuro pylimo ataskaita ir kt. su komandiruotės išlaidomis susiję dokumentai)“.
V. Zinko DELFI dar teigė, kad O. Kyselovas reiso metu apgadino įmonės kliento automobilį. „Tada pasiuntė jį na**er ir panašiai“, – sakė jis.
Savo ruožtu O. Kyselovas teigė, kad reikalaus „Avimos“ su juo pilnai atsiskaityti ir ketino ateityje vėl važiuoti dirbti į Lenkiją ar Lietuvą.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
