Lietuviai labiausiai visoje Europos Sąjungos (ES) nerimauja dėl augančių kainų ir mokesčių, tačiau klimato kaita šalies gyventojams pernelyg nerūpi, rodo naujausia Eurobarometro apklausa.
Tokie rezultatai gauti apklausų rengėjų paprašius įvardinti du svarbiausius iššūkius, su kuriais susiduria šalis.
52 proc. lietuvių pažymėjo didėjančias kainas, infliaciją ir augantį pragyvenimo lygį. Tai yra beveik trigubai dažniau, nei visos ES vidurkis – 18 procentų.
Antroje vietoje tarp lietuvių pažymėtų atsakymų variantų buvo apmokestinimas (25 proc.). Tarp visų ES šalių respondentų šį atsakymo variantą pažymėjo 8 procentai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Petronytė sako, kad kainos rūpi daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių, kur pragyvenimo lygis yra prastesnis nei Vakaruose.
„Kiek matyti, tos augančios kainos, pragyvenimo kaštai rūpi ir kitoms Rytų Europos šalims. Tas pačias problemas įvardija lenkai, estai, čekai, rumunai, bulgarai“, – BNS sakė ekspertė.
„Tai galima susieti su tuo, kad ekonominė šių šalių padėtis yra šiek tiek prastesnė, lyginant su kitomis valstybėmis“, – pridūrė ji.
23 proc. lietuvių – lygiai tiek pat, kiek ES vidurkis – įvardijo sveikatos ir socialinę apsaugą.
„Su šiuo iššūkiu susiduria visų šalių visuomenės, tik dėl skirtingų priežasčių. Vakarų Europoje tai gali būti siejama su imigracija, pas mus tai gali būti susiję su ekonominiu nepakankamumu arba prasta daugelio padėtimi“, – kalbėjo I. Petronytė.
Apklausa taip pat parodė, kad lietuvių susirūpinimas dėl klimato kaitos yra daug mažesnis nei visoje ES.
Tik 4 proc. Lietuvos respondentų „aplinkos, klimato ir energetikos“ klausimus įvardijo tarp svarbiausių šiuo metu šalį kamuojančių problemų.
Šiuos klausimus paminėjo 23 proc. apklaustųjų visose ES šalyse.
„Tos šalys, kurios iškelia aplinkosaugą kaip pirmą problemą, yra turtingiausios ES valstybės, tokios kaip Vokietija, Švedija ar Jungtinė Karalystė“, – teigė I. Petronytė.
„Čia galime grįžti prie klasikinės teorijos, kad svarbiausi yra tie baziniai poreikiai, kai pirmiausia norisi užsitikrinti materialinį gerbūvį, o postmaterialistinės vertybės į pirmą planą ateiti gali tik po to“, – tvirtino ji.
Atliekant tyrimą, visoje ES 2019 metų lapkritį buvo apklausti 27382 žmonės.
Lietuvoje lapkričio 15 – 25 dienomis apklausą atliko „Kantar“. Apklausti 1008 gyventojai.
