Naujųjų sutiktuvių daugelis neįsivaizduoja be fejerverkų. Laikrodžiui išmušus dvyliktą visoje Lietuvoje pasipila fejerverkų lietus. Kokių taisyklių būtina laikytis norint išvengti nelaimės ir baudos?
Apie 206 metus prieš mūsų erą Kinijoje piktųjų dvasių atbaidymui į laužą buvo metamos bambuko lazdos. Lazdos rusendavo, o po akimirkos sprogdavo. Tokie sprogstantys bambukai buvo pradėti naudoti karūnavimų ir maldos, taip pat gimtadienių, vestuvių metu, kaip laimės ir sėkmės nešėjai.
Antras pirotechnikos etapas prasidėjo, kai Kinijoje buvo išrastas parakas – apie 600 – 900 m. Kinų chemikai sprogstamą mišinį pagamino sumaišę salietrą (kalio nitratą) su siera bei akmens anglimi.
Tuo metu fejerverkai buvo vadinami dangaus gėlėmis. Iš pradžių rytiečiai mokėjo leisti tik baltos bei aukso spalvos fejerverkus. Fejerverkų gaminimo paslaptims pasiekus musulmoniškas šalis, arabai raketas praminė kinų strėlėmis. XVI amžiuje Europoje konkuravo dvi pirotechnikų mokyklos: italų ir vokiečių.
Italai dirbo su fejerverkų formomis – išmoko padaryti kitokių spalvų fejerverkus, o vokiečiai tobulino jų cheminę sudėtį. Technologijos kasmet gerina fejerverkų išgaunamus efektus, kuriais mėgaujasi viso pasaulio gyventojai.
Kasmet sprogsta šimtai tonų pirotechnikos, į dangų lekia ir milijonai eurų. Publika, rodos, nepasotinamai trokšta vis didesnių ir įspūdingesnių reginių, miestai varžosi dėl gražiausių, ilgiausių, sudėtingiausių ir kitokių šviesų pliūpsnių titulų. Naujųjų metų sutikimas be fejerverkų apskritai neįsivaizduojamas, nors kai kur juos jau pakeičia lazerių šou.
Tačiau kasmet šalia nuostabių reginių yra ir nelaimių. Viena didžiausių katastrofų, kurią sukėlė fejerverkai, 2013 metais įvyko Brazilijos naktiniame klube, kuomet koncerto metu buvo netinkamai panaudoti fejerverkai.
Tuomet žuvo 242 jaunuoliai nuo 16 iki 20 metų, dar 168 buvo sužeisti. Meksikoje gana dažnai nutinka nelaimių, susijusių su fejerverkais, viena didesnių – 2016 metais 42 žmonės žuvo per virtinę galingų sprogimų Tultepeko San Pablito turguje – didžiausioje Meksikos fejerverkų prekybos vietoje.
Tąsyk turgus buvo pilnas žmonių, susirinkusių apsipirkti prieš Kalėdas ir Naujuosius metus. Nuo fejerverkų ir petardų švenčiant praėjusius Naujuosius metus Lietuvoje šventinę naktį nukentėjo dvylika asmenų, o iš viso šalyje užfiksuota 16 įvykių. Tarp sužalotų – du keturiolikmečiai, patyrę rimčiausius sužalojimus – vienam nutraukti trys pirštai, kitam sužalotas nykštys.
Neatsakingo fejerverko naudojimo metu labiausiai ir nukenčia pirštai ir pati plaštaka. Tai ir vienas sunkiausių gydymų, nes gali būti ne tik nudegimai, kas pasitaiko dažniausiai, bet ir sutrupinti kaulai, nutrauktos kraujagyslės ir pan.
Taip pat dažnos galvos, veido traumos, įvairūs kūno nudegimai, gilios žaizdos. Netinkamai naudojant fejerverką galima ne tik sužaloti akis, bet ir prarasti regėjimą, klausą. Tam, kad šventės būtų ne tik efektingos į dangų paleidžiant fejerverkus, bet ir saugios, DELFI primena pirotechnikos naudojimo taisykles.
Fejerverko instrukcijos laikytis privaloma
Pirotechnikos paslaugas vykdančios įmonės „Blikas“ pirotechnikas Ovidijus Barkauskas, sako, kad prieš pradedant naudoti fejerverką pirmiausiai yra būtina perskaityti pirotechnikos gaminio naudojimo instrukciją ir paisyti visų saugumo reikalavimų.
„Noriu pabrėžti, kad visus – bet kokios rūšies fejerverkus, išskyrus bengališkas ugneles, draudžiama laikyti, uždegti ir leisti iš rankos. Uždegimo momentu virš pirotechnikos gaminio negali būti jokių Jūsų kūno dalių – niekada nesilenkite virš padegamų fejerverkų“, – sako O. Barkauskas.
Fejerverkų nereiktų nešioti kišenėse. Saugaus atstumo reikia laikytis ir padegant fejerverką. Jei fejerverkas iškart neužsidega ar sudega ne iki galo, geriau nesiartinti prie jo mažiausiai 15 minučių. Pasibaigus fejerverkų efektams, nereikėtų iškart artintis prie pirotechnikos gaminio, siūloma 5 – 10 min. palaukti.
Kai kurie miestai, pasak O. Barkausko, yra nustatę nešaudymo zonas, bet ypatingų draudimų nėra: „Svarbiausia paleidimo momentu išlaikyti instrukcijoje nurodytą saugų atstumą nuo žmonių, pastatų, kad virš pirotechnikos gaminio nebūtų medžių, elektros linijų ar kitų kliūčių“.
Naudojant pirotechnikos gaminius, svarbus ne žmonių, bet ir gyvūnų saugumas. Gyvūnai ypatingai jautrūs fejerverkams ir jų veikimo metu gali elgtis ne taip, kaip jiems įprasta – išbėgti į gatvę, kaukti, pasislėpti ir pan.
Fejerverkus, įsigytus Lietuvos prekybos centruose galima leisti iki 22 val., ši sąlyga negalioja gruodžio 31 d. – Naujųjų naktį galima naudoti pirotechnikos gaminius visą parą.
Tiesa, kai kuriuose miestuose šis laikas dar trumpesnis. Ne švenčių metu mėgstantieji pasidžiaugti brangiu reginiu danguje, ar sprogstamuoju petardų garsu turėtų pasidomėti, kokios taisyklės galioja mieste, kuriame ketinama naudoti pirotechnikos gaminius. Didžiojoje dalyje Lietuvos miestų galioja įstatyme numatytas ribojimas nuo 22 val. iki 8 val.
Lietuvos miestuose savo atsineštų pirotechnikos priemonių negalima šaudyti masinio susibūrimo vietose: renginiuose, prie įstaigų, autobusų ir troleibusų stotelėse, stotyse, požeminėse perėjose, pėsčiųjų judėjimo zonose, parkuose, skveruose. Pastebėjus tokius pažeidimus, kai pirotechnikos gaminiai naudojami draudžiamu paros metu reikėtų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Dėl tokio elgesio pažeidėjams gresia įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 28 eurų su pirotechnikos gaminių konfiskavimu arba be jo.
Populiariausi pirotechnikos gaminiai
Bengališkos ugnelės, ugnies fontanai, raketos, konfeti ir pan. yra laikomi saugiausiais fejerverkais, tačiau saugumo vis tiek reikia laikytis – bengališkas ugneles rekomenduojama geriau naudoti gryname ore, o įvairias raketas – atokiau nuo atviros ugnies.
Būkite atsargūs su bengališkos ugnelės įkaitusia viela. Net jai užgesus, temperatūra gali siekti 650°C. Petardų, fontanų ir vulkanų fejerverkų pavojingumo spindulys yra 5 m. Petardos pasižymi tik garsiu sprogimu, kitų efektų įprastai jos neturi. Petardas reikia naudoti tik lauke.
Jų negalima mėtyti. Nesprogus petardai, nesiartinkite prie jos ir nebandykite jos uždegti dar kartą. Fontanai ir vulkanai – tai kibirkščių srovės atitinkamame aukštyje. Fontanai pakyla į 8 m. aukštį įvairiaspalvėmis kibirkštimis puokštės, kurias gali lydėti garsiniai efektai.
Romėniškų žvakių, raketų ir petardų pavojingumo spindulys siekia 20 m. Su tokiais fejerverkų gaminiais reikėtų elgtis maksimaliai saugiai. Rekomenduojama juos naudoti atokiau nuo namų, medžių ir elektros perdavimo linijų.
Raketos paleidžiamos iš specialių vamzdžių, pakyla į orą būdingu švilpimu ir apibrėžtame aukštyje sukuria vizualinius efektus, kuriuos gali lydėti garso efektai. Nusprendus įsigyti šiuos pirotechnikos gaminius, vertėtų žinoti, jog jie gali skirtis savo tvirtinimo būdu – nuo to priklausys išankstinis pasiruošimas, visa būtina informacija bus instrukcijoje.
Romėniškos žvakės tvirtinamos prie stulpo ar įsmeigiamos. Po uždegimo apibrėžtame aukštyje jos sukuria vizualinius efektus, kuriuos gali lydėti garso efektai. Populiarios pirotechnikos baterijos – specialios dėžutės, kurios turi keletą skirtingų vamzdelių, iš kurių į orą pakyla skirtingų rūšių fejerverkai – sudaroma galimybė grožėtis įvairiais skirtingais fejerverkais.
Baterijos iššauna į didelį aukštį (iki 200 m) ir pasiekusios didžiausią tašką sprogsta su galingu garsiniu efektu. Renkantis šią prekę, svarbu užtikrinti stabilų jos pagrindą ir naudoti kaip įmanoma lygesnį paviršių. Net ir tuomet, kai šis fejerverkas nustoja veikti, vertėtų šiek tiek palaukti ir tik tuomet prieiti arčiau – gali būti, jog kai kurie užtaisai suveiks pavėluotai.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
