Per metus šalyje atpigus centralizuotai šilumai, prisidėti prie mažesnių sąskaitų regionuose ilgainiui galėtų ir atsinaujinančios energetikos sprendimai, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė.
„Galimi sprendimai, kai ir karštą vandenį galima pašildyti elektra, kai elektra yra pagaminta iš atsinaujinančios energetikos, ypač iš saulės jėgainių. (…) Manome, kad šitie sprendimai turėtų būti labai efektyvūs regionuose, kur vartojimas mažesnis, kur ilgos trasos ir dideli šilumos nuostoliai“, – BNS sakė Inga Žilienė.
Pasak jos, šilumos tiekimo įmonės tarybai jau pateikė porą projektų, tačiau esminių pokyčių šioje srityje galėtų atsirasti tik po kelerių metų. „Kitais metais proveržio nebus, nes šiandien esame gavę tik keletą projektų, gal du, jei nesuklysiu, būtent dėl saulės kolektorių diegimo ir kitokių sprendinių. Bet gal kitais metais, dar kitais, manau, kad penkerių metų laikotarpiu turėtų įvykti proveržis“, – teigė I. Žilienė.
Vilniuje ir Kaune kitąmet turinčios pradėti veikti naujos atliekas deginsiančios kogeneracinės jėgainės, VERT pirmininkės teigimu, turėtų padidinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų, bet ji pasijus nebent tik po 2020 metų.
„Vilniuje yra tokia situacija, kad konkurencija, ypač šildymo sezono metu, šilumos gamybos sektoriuje dar nėra pakankama. Vieno gamintojo atėjimas tikrai turėtų turėti įtakos (…). Kaune jau yra intensyvi konkurencija, čia ji tikriausiai dar labiau suaktyvėtų“, – sakė I. Žilienė.
VERT duomenimis, didmiesčių gyventojų sąskaitos už gruodį, palyginti su pernai gruodžiu, sumažėjo vidutiniškai apie 8-13 eurų.
„Skaičiuojant standartinį 60 kv. metrų butą, nerenovuotą, jeigu praėjusiais metais Vilniuje buvo apie 77 eurus per mėnesį, šiems metams gruodžio mėnesį apie 64 eurus planuojame, Kaune nuo 67 iki 75 eurų (…) Paėmus visą šildymo sezoną, tai yra apie penkis-šešis mėnesius, susidaro ženklios sumos“, – aiškino I. Žilienė.
Tarybos duomenimis, Klaipėdoje tokio pat buto gyventojų sąskaitos už gruodį mažėjo nuo 82,6 euro iki beveik 72 eurų, Šiauliuose – nuo 72,4 euro iki 63,4 euro, o Panevėžyje – nuo 86,5 iki 74,5 euro. I. Žilienė pastebėjo, kad dar neaišku, kokia bus žiema, tačiau žaliavų kainos šildymo sezonui iš esmės žinomos.
Vertinant spalio mėnesio kuro kainas, įskaičiuotas į gruodžio šilumos kainas, biokuro kaina (žaliava ir transportavimas) per metus krito 34,9 proc., o gamtinių dujų – 21,7 proc.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 3,79 proc. iki 4,66 cento už kilovatvalandę (be PVM). Tačiau per metus, palyginti su pernai gruodžiu, šiluma atpigo 13,2 proc.
