Komunikacija socialiniuose tinkluose turi milžinišką poveikį visuomenės vystymuisi, o apie tam tikras jos sąlygotas tendencijas, auditorijų „minkštėjimą“ ir žmonių atvirumo, tolerancijos didėjimą – pokalbis su filosofu, KTU docentu Nerijumi Čepuliu.
Skirtingos eros
Sociologiniu istoriniu požiūriu filosofas N. Čepulis lygina dvi bendravimo eras – rašto ir elektrinę. Rašto era, dar kitaip vadinama Gutenbergo – spausdinimo preso išradėjo – vardu, dar kitaip – knygos era. Gutenbergo išrasta technologija iš esmės pakeitė pasaulį, leido tiražuoti knygas, jas atpiginti, todėl raštas tapo prieinamas ne vien išrinktiesiems, o plačioms masėms.
XIX a. viduryje, pradėjus naudoti elektromagnetinį lauką, rašto erą po truputį pradeda keisti naujas periodas. „Atsiranda telegrafas, tada techninis vizualumas – fotografija, kinas, XX a. pradžioje – radijas, televizija, galiausiai – kompiuteris. Galutinis šios eros susiformavimas – kompiuterių jungimas į tinklus ir interneto atsiradimas“, – esminius elektrinės eros vystymosi momentus vardina N. Čepulis.
Pasak filosofo, rašto era – tai įstatymo era. Jai būdingi visuomeniniai bruožai – autonomija, nacionalizmas, demokratija. „Iš esmės, raštas suformavo nacionalinį identitetą, o elektroninis laukas nulėmė jo priešingybę – globalizaciją. Tad šiame amžiuje turime rimtą iššūkį per šimtmečius susiformavusiai autonomijai, nacionalizmui, ypač mažesnių tautų“, – sako N. Čepulis. Taip pat jis pabrėžia, kad rašto erai būdingas individualizmas, nes per raštą formavosi asmeninės pasaulėžiūros kultas, kūrėsi atskiros filosofinės mokyklos, vyravo argumentų, diskusijos kalba.
Antra vertus, N. Čepulis įžvelgia ir neigiamų buvusios eros tendencijų, kuomet nacionalizmas peraugo į šovinizmą su skaudžiomis žmonijai pasekmėmis – karais, genocidais, kitais nusikaltimais. „Gyvenu savo šalyje, pagal savo tradicijas, skaitau tik savo spaudą, kreivai žiūriu į kitų šalių, tautybių atstovus“, – tipinį nacionalistinių pažiūrų žmogaus požiūrį apibūdina jis.
Tinklas griauna
N. Čepulio įsitikinimu, elektrinėje eroje tokius terminus, kaip diskusija, polemika, keičia dalinimosi nuomone reiškinys – „shierinimas“. „Tik savo nuomonėje, savo asmeninėje pasaulėžiūroje užsidaręs žmogus yra labiau rašto kultūros atstovas, jam būdingas nejautrumas priešingos nuomonės turėtojui, nes jis kitaip mato pasaulį, todėl nėra savas, priimtinas. Elektrinės eros žmonėms būdingas žymiai didesnis atvirumas. Šiam amžiui būdinga tendencija, kad atsiranda daugiau tolerancijos, noro dalintis ir priimti kito nuomonę, tiesa, nebūtinai ją įsisąmoninti, bet bent žinoti, kad kitas galvoja kitaip. Tad empatijos šiame amžiuje yra daugiau“, – įsitikinęs N. Čepulis.
Filosofo vertinimu – tai labai pozityvus reiškinys, nes žmogus išeina iš savo individualistinio užsidarymo asmeniniame turimų žinių pasaulėlyje, tampa atviresnis pasauliui, labiau priimantis. „Atvirumas pasauliui yra pozityvus reiškinys, nes tai sudaro mažesnes galimybes ir prielaidas karui“, – pabrėžia N. Čepulis.
Išgirsti bent tris nuomones
N. Čepulis įsitikinęs, kad žiniasklaida turi didelės įtakos daugumai visuomenės vystymosi reiškinių. Jo manymu, žiniasklaidai būtų pravartu eiti tuo pačiu keliu, kaip juda auditorijos, pavyzdžiui, kreipiant didesnį dėmesį į nuomonių įvairovės pateikimą. Kad tekste būtų ne vien pozicija ir opozicija, o bent dvi – trys papildomos nuomonės ta tema.
„Žmonės nebenori įtampos, purvo. Iš vienos pusės, tai, kad mes vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, mus daro mažiau atsparius šalčiui, skausmui, todėl minkštesnius, tolerantiškesnius, atlaidesnius. Iš kitos pusės – prigimtinis agresyvumas nedingsta, jis išsprūsta ypač socialinėje erdvėje – per patyčias, spekuliacijas, melą, atvirą neapykantą, vadinamą „hate speach“, – sako N. Čepulis.
Filosofo manymu, kuo daugiau komforto – tuo žmonės labiau atsipalaidavę ir atvirkščiai – kuo daugiau trūkumo, nepatogumo, tuo žmonės bus labiau įsitempę, aštresni, agresyvesni.
„Didžioji kritinė masė jau susidariusi būtent jaunesnėse auditorijose – jose daugiau jautrumo, mažiau agresijos, o savo aštriais pasisakymais didvyriais tapusieji vis labiau jais lieka savo socialinio burbulo ribose“, – įsitikinęs N. Čepulis.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui: „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės sąmoningumo didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
