2019–ieji metai Lietuvos politikoje buvo tikrai įdomūs – pastebėta daug politinių judesių, kuriuos sukėlė net treji šiais metais vykę rinkimai. DELFI kalbinti politologai išvardijo klaidas, kurias padarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir jų koalicijos partneriai. Klaidų, anot politikos ekspertų, padarė ir premjeras Saulius Skvernelis. Didžiausia – jo dalyvavimas prezidento rinkimuose.
Pažadų – nors vežimu vežk
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius DELFI sakė, kad esminė šių metų politinė valdančiųjų problema – premjero S. Skvernelio sprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Pirmas dalykas – premjero sprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose, nes rezultatas iš esmės iš anksto buvo aiškus. Nepaisant to, kad žiniasklaidoje S. Skvernelis buvo pateikiamas kaip vienas iš trijų kandidatų. Kodėl šis sprendimas buvo labiausiai nevykęs? Nes gerokai stabdė Vyriausybės darbą, daug energijos premjeras ir valdančioji koalicija naudojo rengtis prezidento rinkimams. Sprendimai, kurie galėjo būti svarstomi ir priimami, jie buvo nustumti į šalį, tai turim, ką turim“, – valdančiųjų elgesį komentavo A. Krupavičius.
Prezidento rinkimų įkarštyje netrūko ir skambių valdančiųjų pažadų. Valstiečių lyderis R. Karbauskis žadėjo, kad jei pralaimės rinkimus, trauksis iš valdžios, premjeras savo ruožtu tikino, kad pralaimėjimo atveju nebebus premjeru.
„R. Karbauskio, kaip parlamentinės daugumos lyderio pareiškimai apie laimimus rinkimus, jie irgi kišo koją. Tai buvo ne tik viešųjų ryšių klaidos, bet ir politinės taktikos problemos“, – priminė A. Krupavičius. „Pažadų buvo išdalinta nors vežimu vežk, jie paskui nebuvo įgyvendinti“, – valstiečių lyderio ir premjero pasisakymus vertino politologas.
Klausimų jam sukėlė ir sprendimas stiprinti koaliciją. „Negalima pamiršti ir atnaujintos koalicijos formavimo. Buvo per daug chaoso, anarchijos, neapibrėžtumo. Procesas gana ilgai užsitęsė, buvo daug blaškymosi – vienas žingsnis į kairę, kitas į dešinę. Gal irgi būtų galima priskirti prie klaidų“, – vertino jis.
„Klampojimas per pelkę“
VDU politologo A. Krupavičiaus teigimu, daug chaoso buvo matyti ir ką tik įvykusiame kitų metų biudžeto projekto tvirtinime. „Biudžeto rengimo procesas, jis vėlavo, buvo ganėtinai chaotiškas. Rezultatas dar yra patenkinamas, biudžetas, matyt, nėra blogesnis nei kitų Vyriausybių atveju. Bet pats procesas kliuvo“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Politologas kaip klaidą paminėjo ir valdančiosios daugumos nesugebėjimą skaičiuoti turimus balsus parlamente. „Ne vieną kartą tas vyko, bet ryškiausias atvejis – Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patraukimo procedūros metu. Šiaip koalicija turi kol kas pakankamai balsų, tai geriausiai iliustravo kitų metų biudžeto priėmimas, bet koalicijos partneriai nesugeba užtikrinti frakcijų drausmės“, – sakė jis.
Paprašytas įvertinti visus praėjusius metus, politologas A. Krupavičius DELFI sakė, kad visų valdžios veiksmų piešti tik tamsiomis spalvomis negalima. „Buvo klampojimas per pelkę. Negalima sakyti, kad metai buvo labai blogi, vis vien jiems pavyko išlaviruoti. Matyt, šviesa tunelio gale šiokia tokia yra. Aišku, prarado (valdantieji, aut. p.) daug visuomenės pasitikėjimo, bet kita vertus, lieka antra, trečia partija reitinguose. (…) Jeigu jiems pavyks tokias tendencijas išlaikyti iki kitų Seimo rinkimų, jiems jie nepasibaigs pagal blogiausią scenarijų“, – kalbėjo politikos ekspertas.
Jis taip pat tikino, kad valstiečiai kituose rinkimuose praras tikrai daug mandatų, bet ir toliau liks partija, kuri peržengs 10 procentų barjerą. „Jie išliks konkurencingi kituose Seimo rinkimuose“, – DELFI sakė VDU politologas A. Krupavičius. Kartu pridurdamas, jog reitingas dar turi galimybių mažėti.
Taip tiesiog nėra daroma
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas DELFI taip pat sakė, kad didžiausią praėjusių metų valdančiųjų klaida – prezidento rinkimuose dalyvavęs premjeras S. Skvernelis ir netinkamai sudėlioti prioritetai.
„Viena iš didžiausių klaidų buvo neteisingai sudėlioti prioritetai prieš rinkimus. Prezidento rinkimų sureikšminimas ir bandymas savo kandidatą – S. Skvernelį, pateikti kaip vienintelę įmanomą nugalėtojo versiją. Ir ypatingai toks ryškus supriešinimas su kitais kandidatais: Ingrida Šimonyte ir Gitanu Nausėda, valstiečius pastatė į labai nepatogią padėtį. Kai pralaimėti iš esmės buvo neįmanoma, pralaimėjimo kaina buvo pernelyg didelė“, – valdančiųjų veiksmus vertino jis.
T. Janeliūno teigimu, taip kaip elgėsi valdantieji, daryti tiesiog negalima. „Ir tie blefavimai su pareiškimais, kad pralaimėjimas reikš pasitraukimą iš valdžios, kalbos apie premjero S. Skvernelio atsistatydinimą, tokių pažadų politikams duoti negalima. Neturėti atsitraukimo kelio pralaimėjimo atveju, sudeginti tiltus už savęs, niekas politikoje neturėtų to daryti“, – kalbėjo VU TSPMI profesorius.
Jo teigimu, toks elgesys stipriai pastebimas ir visuomenės nuomonės apklausose. „Viena iš ryškiausių klaidų buvo, kai pasirinkimas premjerui kandidatuoti į prezidentus reiškė jo visai kitokį elgesį, dėmesio koncentravimą ne į Vyriausybės darbą, bet į savo asmeninius reitingus. Ir čia nuo pat metų pradžios vyko jau tie dalykai, kurie pakenkė ir valstiečiams ir pačiam S. Skvernelio populiarumui“, – DELFI sakė T. Janeliūnas.
Politologas pateikė ir pavyzdį – prieš praėjusių metų šventes didelį susidomėjimą visuomenei kėlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje streikavę pedagogai. Po to, kai ministrė Jurgita Petrauskienė buvo atleista, ministerija laikinai patikėta jau buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui. T. Janeliūnas svarstė, kad galbūt premjeras S. Skvernelis nenorėjo gadinti sau reitingų ir į situaciją asmeniškai nesikišo.
„Čia S. Skvernelis, vengdamas asmeninės atsakomybės už tuo metu ryškiausiai kritikuojama krizę, tikėdamasis, kad galbūt jam padės išlaikyti populiarumą, kurio reikės prezidento rinkimuose. Jis jau dalį savo tiesioginės atsakomybės perleido kitiems. Ir nuo to, manau, prasidėjo esminė premjero reitingų nuosmukio raida“, – kalbėjo jis.
„Paskui jam labai pakenkė ir pralaimėjus prezidento rinkimus. Nes tai, ką premjeras darė pusę metų, tai buvo ne Vyriausybės vadovo veikla, bet kandidato į prezidentus veikla“, – šį valdančiųjų elgesį įvardindamas kaip esminę šių metų klaidą.
Šluba Vyriausybė
Politologas T. Janeliūnas taip pat neigiamai įvertino valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės performavimą.
Jo teigimu, pasirinkti koalicijos partneriai silpni ir nors faktinė dauguma Seime padidėjo, tačiau valstiečiai mažiau kontroliuoja pačią situaciją. „Čia antra didžioji nuodėmė, ar klaida – sprendimas stiprinti koaliciją su labai silpnais partneriais, kurie net neturi tinkamų kandidatų į ministrus.
Teko pakeisti profesionalus ministrus politinio pasitikėjimo ministrais. Tais žmonėmis, kurie, grubiai kalbant, net netempia iki ministro posto niekaip. Tai aiškiai rodė, kad Vyriausybė yra labai šluba. Mes jau dabar matome, ką tai reiškia Vyriausybės reitingams ir žmonių pasitikėjimui valdančiąja koalicija. Ir tas sprendimas nebandyti išlaikyti, sakykime, trapios koalicijos, bet lengviau valdomos, o eiti į ją su netinkamais partneriais, buvo labai stiprus smūgis visai valdančiajai koalicijai.
Nors matematiškai jie tų balsų susirinko, bet politine prasme tai buvo pripažinimas, kad valstiečiai vis mažiau kontroliuoja situaciją“, – DELFI pasakojo T. Janeliūnas.
Paprašytas įvertinti kitų metų biudžeto projekto priėmimą Seime, T. Janeliūnas pabrėžė, kad visas procesas parodė, kad galios centras visai ne Vyriausybėje, o Seimo rankose.
„Išskirtinis atvejis galbūt buvo tai, kad pati valdančioji dauguma gana skeptiškai žiūrėjo į Vyriausybės siūlymus, teikė tokius savo variantus parlamente. Kas iš esmės negalėjo būti priimtina ministrų kabinetui. Tas atotrūkis tarp tų skirtingų versijų buvo labai didelis. Čia turbūt yra esminis skirtumas, šį procesą lyginant su kitomis valdančiosiomis daugumomis. (…) Tai rodo, kad Vyriausybė ir parlamentas tampa tikrai jau ne kaip vieninga sistema, bet atskiros institucijos, kurioms reikia skirti daug energijos, kad tarpusavyje susikalbėtų“, – DELFI sakė T. Janeliūnas.
Jo teigimu, dabar galios centras yra persikėlęs į Seimą, tai galbūt įvyko dėl susilpnėjusios premjero S. Skvernelio sveikatos. „Didesnę įtaką turės Seime siūlomi projektai, nei ateinantys iš Vyriausybės“, – DELFI kalbėjo politologas T. Janeliūnas.
