Nepalas, Uganda, Mozambikas, Laplandija, Kuba, Iranas, Egiptas, Taivanas – tai tik kelios šalys, iš kurių kaunietė Laura Lukoševičiūtė yra gavusi atvirlaiškių iš nepažįstamų žmonių. Tokia galimybė atsirado užsiregistravus „Postcrossing“ – tarptautiniame keitimosi atvirlaiškiais judėjime.
Užsiregistravusi programoje prieš kelerius metus, mergina šiandien skaičiuoja sulaukusi daugiau kaip 300 atvirlaiškių iš pačių įvairiausių pasaulio šalių, dalis jų – kalėdiniai, kuriais dalinamės su portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojais.
2005 m. startavusioje atvirlaiškių keitimosi programoje šiuo metu užsiregistravę daugiau kaip 792 tūkst. dalyvių iš 209 pasaulio šalių. Lietuvoje užsiregistravę apie 8,8 tūkst. dalyvių. Dalyvavimas nemokamas, atsieina tik atvirlaiškis ir pašto ženklas.
„Kai gauni atvirlaiškį iš retos šalies – būna šventė. Šiuo metu svajoju gauti iš Angolos, Burundžio, Malio, Tuvalu, kur užsiregistravę tik po vieną dalyvį, tad tikimybė itin maža. Dar būtų įdomu sulaukti atvirlaiškio iš Vatikano, mat ten užsiregistravę tik 3 dalyviai“, – kalbėjo Laura.
Kaip viskas vyksta? Pirmiausiai reikia užsiregistruoti specialioje svetainėje, kurioje užpildoma anketa, pažymima iš kokių šalių norima sulaukti atvirukų, kokių atvirlaiškių laukiama, tarkim, su kelionių vaizdais, gimtosios šalies atributais ir pan.
Tuomet sistema atsitiktinai išrenka žmogaus iš bet kokio pasaulio kraštelio adresą, ir jam reikia nusiųsti atvirlaiškį, ant jo būtina nurodyti ir identifikacijos kodą, kurį jis vėliau privalės užregistruoti sistemoje. Jūsų adresą automatiškai pateiks kitam užregistravusiam dalyviui.
Kai registruojama gauta atvirutė, galima parašyti padėkos laiškelį. Būna, kad po to žmonės pradeda aktyviai susirašinėti, pakviečia atvykti į svečią šalį pasisvečiuoti, yra ir tokių, kurių pažintis išauga į vedybas.
„Šis pomėgis daug nekainuoja, nes yra daug vietų, kur atvirlaiškiai nebrangūs, tarkim M. Žilinsko dailės galerijoje, Kauno menininkų namuose, „Humanite“, universitetuose ir pan. Pašto ženklai atsieina 0,71-0,75 euro centų. Per mėnesį išsiunčiu apie 20 atvirukų“, – pasakojo mergina ir pridūrė, jog smagu pašto dėžutėje kaskart rasti mažą siurprizą.
Ypač džiugina, kai dalyviai parašo ne tik anglų kalba, bet ir kitomis, tad beskaitydama atvirlaiškius, Laura jau pramoko rusų, ispanų kalbų.
„Anketoje esu pažymėjusi, kad siuntėjas parašytų bent 1 sakinį savo gimtąja kalba ir išverstų į anglų kalbą. Vertingiausia visgi, ne vaizdas, o ką parašo. Aš anketoje nurodžiau, kad man rekomenduotų knygas, dainas, filmus. Oho, kiek jau rekomendavo! Atradau galybę gerų knygų ir filmų.
Smagu, kai žmonės dalinasi savo gyvenimo patirtimi. Įsimintiniausias atvejis, kai atvirlaiškyje iš Japonijos moteris parašė, kad prieš valandą sužinojo, jog laukiasi ir aš buvau pirmas žmogus, kuriam ji tai pranešė“, – atviravo Laura. Atvirlaiškiuose žmonės rašo, kad susižadėjo, susituokė, džiaugiasi, kad į pensiją išėjo ir pan.
Laura ir pati pradžiugino moterį iš Amerikos, turinčią lietuviškų šaknų, bet kalbančią angliškai. Sužinojusi, kad jos mama lietuvė (95 m.) visada džiaugiasi, kai ateina atvirlaiškiai iš Lietuvos, Laura papildomai nusiuntė jai Justino Marcinkevičiaus poezijos rinkinį ir sulaukė atsakymo, kad moteris knygą skaito su mama, anūkėmis ir net 5 proanūkėmis. Senolė eiles šeimai verčia į anglų kalbą. „Neįtikėtina!“, – džiaugėsi pašnekovė.
Kodėl žmonės dalyvauja šioje programoje? „Dauguma anketose rašo, kad jiems tai būdas keliauti, nes visų pasaulio kraštelių juk neaplankysi“, – komentuoja mergina. Džiugina, kad dauguma, net iš pačių tolimiausių kraštų žino, kur yra Lietuva. „Europiečiai dažnai parašo, kad buvo arba planuoja atvykti į Lietuvą. Iš kitų šalių rašo, kad graži šalis, norėtų nuvykti, pažymi, kad yra girdėję apie krepšinį“, – sakė Laura.
Pašnekovė pasakojo, kad jauniausias šios programos dalyvis – kūdikis. „Jį užregistravo ir atvirlaiškius rašo tėvai, anketoje nurodydami, kad žmonės siųstų atvirukus, kurie supažindintų mažąjį gyventoją su pasauliu. Beaugant jam rodys atvirlaiškius ir mokys skaityti, supažindins žemėlapyje, iš kurios šalies sulaukė atviruko, taip ugdys pasaulio suvokimą. Įdomi idėja“, – svarstė Laura.
Pati mergina sako, kad savo atvirlaiškių kolekciją paliks būsimiems vaikams, kurie taip pažins svečias šalis. „Tai – mano palikimas vaikams. Kadangi planuoju dalyvauti iki 100 metų, kiekis turėtų susidaryti nemenkas. Dalyvauti smagu, pigiau už kavos puodelį, o džiaugsmas – neapsakomas!“, – atsisveikindama pažymėjo Laura.
