Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, siekdamas išsiaiškinti ar iš valstybės galima reikalauti žalos atlyginimo, atsiradusio dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų.
„Byloje dėl eismo įvykio, kurioje buvau teisiamas, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas nepateikė esminio mane teisinančio įrodymo, kurį turėjo pateikti. Išsireikalavęs šiuos įrodymus tik aukštesnėje instancijoje buvau išteisintas. Ar galiu reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės už šiuos neteisėtus veiksmus nors galiausiai ir buvau išteisintas?“, – klausia skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Teisėsaugos pareigūnai turi įstatymo jiems nustatytas pareigas išsamiai ir visapusiškai tirti nusikalstamas veikas. Tuo tarpu įtariamasis, kaltinamasis baudžiamajame procese turi tik pirmiau minėtas teises, bet ne pareigas.
Priešingai aiškinant, įtariamajam ar kaltinamajam asmeniui būtų uždėta nepagrįsta įrodinėjimo našta baudžiamajame procese, be to, galėtų būti pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas, nes ne atitinkamos institucijos turėtų įrodyti asmens kaltę, bet asmeniui būtų perkeliama dalis ar visa našta įrodyti, jog jis yra nekaltas.
Teismų praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai.
Pirma, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka.
Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti nuo pradžių.
Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti.
Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teisėsaugos pareigūnams padarius grubias klaidas (netinkamai užpildžius eismo įvykio apžiūros protokolą, ne visą medžiagą pateikus ekspertui) tai negali būti pripažinta vien tik žmogišku apsirikimu ar suklydimu, neturėjusiu įtakos įtariamojo teisėms baudžiamojo proceso metu.
Net ir esant pakankamam procesiniam pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau dėl teisėsaugos pareigūnų klaidų bei nepakankamo baudžiamojo proceso organizavimo ir esant nepagrįstai ir nerūpestingai surašytam kaltinamajam aktui, asmuo gali kreiptis į teismą reikalaudamas žalos atlyginimo iš valstybės. Tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu. Todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el. paštu [email protected].
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros „Advocatera“ interneto svetainėje.
