Ketvirtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir prokuratūros atstovai pranešė vykdantys ikiteisminį tyrimą, kurio metu rasta milijoninė suma galimai neteisėtai įgytų grynųjų pinigų. Teisėsaugininkų teigimu, didžiulės neapskaitytos sumos šešėlinių verslininkų rankose atsidurdavo Europoje prekiaujant perdirbtu automobilių katalizatorių ir elektronikos laužu. Įtarimai kol kas pareikšti trims asmenims, tikimasi, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų sąrašas augs.
Bendradarbiauta su užsienio pareigūnais
Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Dalius Valkavičius, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų plovimo.
„Viešojoje erdvėje daug kalbama apie pinigų trūkumą – šiuo atveju jų tikrai yra, bet ne valstybės biudžete, – humoristine gaida pasakojimą pradėjo D. Valkavičius. – Tyrimas pradėtas šių metų pradžioje. Tikrinta informacija apie nelegalų pinigų judėjimą kartu su Vokietijos pareigūnais. Keistasi informacija, nuolat bendraujama.“
Pasak D. Valkavičiaus, vienas susitikimas įvyko Eurojuste, kur su kolegomis iš Vokietijos kalbėta apie informacijos realizavimą. Atėjus lemiamai dienai, atliktos priemonės tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje.
„Informacija pasitvirtino – pareigūnai surado 1 mln. 30 tūkst. eurų. Tokios sumos paprastai juda bankiniuose pavedimuose, kuriuose nurodyta pavedimų paskirtis, gavėjo ir siuntėjo duomenys, yra galimybė atsekti operacijas. Kalbant apie grynųjų paėmimą, to nėra. Reikės atsakyti į klausimus dėl pinigų kilmės, kaip jie buvo generuojami ir kokiu tikslu vežti į Lietuvą“, – kalbėjo D. Valkavičius, patikslinęs, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas FNTT Kauno valdyboje, o jį organizuoja Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaufs prokuroras Marius Venskūnas.
Demaskuotas šeimos verslas
Kaip nurodė M. Venskūnas, atliekant tyrimą gauta informacija, kad asmenys gabeno labai dideles sumas. Bendradarbiaujant su užsienio pareigūnais surinkta pakankamai duomenų, kad teisėsaugininkai galėtų atlikti apžiūras, kratas, sulaikymus. Šią savaitę atlikta 21 krata, automobilių patalpų apžiūras, apklausti asmenis, iš kurių trys sulaikyti – jiems pareikšti įtarimai.
FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas pridūrė, kad vienam iš sulaikytųjų teismas šiandien paskyrė mėnesio suėmimą. Kitiems dviem bus paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Sulaikytųjų amžius – 60, 50, 25 metai. M. Venskūnas atskleidė įtariamuosius susijus giminystės ryšiais, du jų – tėvas ir sūnus, o tas, pas kurį rasta suma – vieno įtariamojo žmonos brolis.
Didesnė dalis kratų atlikta Vilniaus apskrityje ir milijoninė suma rasta ten. R. Urbono teigimu, suimtasis daugiau nei 1 mln. eurų laikė namie esančiame seife. Tiesa, jų buvo net du: viename rastas raktas nuo kito seifo, kuriame aptiktos suskaičiuotos supakuotos kupiūros, daugiausia – 500 ir 100 eurų nominalų.
Teisėsaugininkų žiniomis, trys įtariamieji kriminalinės praeities neturi, yra neteisti. Tiesa, suimtasis asmuo sulaikymo metu griebėsi veiksmų, kurie, greičiausiai, vyrą dar giliau įklampins – siekė sunaikinti įrodymus, sulaužė planšetę, yra duomenų, kad siūlė pareigūnams susitarti. Dar bus sprendžiama dėl papirkimo inkriminavimo.
Manoma, kad kiti įtariamieji dirbo kurjeriais, iš Vokietijos, Lenkijos į Lietuvą vežusiais labai dideles sumas grynųjų. „Atliktos elektronikos laužo ir katalizatorių supirkimu užsiimančių įmonių kratos, paimtos apie 3 t tokio laužo. Detaliai apžiūrėję automobilius, radome 30-40 l talpos slėptuves, kuriose įtariamieji paslėpdavo nuo 0,5 iki 1 mln. eurų – šios sumontuotos išpjovus salono dalį prie bėgių svirties“, – įmantrius nusikalstamos veikos slėpimo būdus nupasakojo R. Urbonas.
Tinklas apraizgęs visą Europą
Anot FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko, pirminiai tyrimo duomenys leidžia teigti, kad didelės sumos buvo gaunamos iš tauriųjų metalų prekybos: žaliavos jiems tiektos iš Turkijos į Lietuvą, kur buvo perdirbamos, o tuomet keliaudavo į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis – Vokietiją, Čekiją. Veikla vykdyta per oficialias Lietuvoje ir užsienyje registruotas įmones, kuriose dirbo sulaikyti asmenys. „Manome, slepiama dalis iš šio verslo gaunamų pajamų. Dėl to dideli jų kiekiai parkeliauja į mūsų šalį“, – aiškino R. Urbonas.
Lapkričio 14 d. didelio masto operacija, kurioje dalyvavo apie 850 pareigūnų, atlikta ir Vokietijoje – jos metu sulaikyti 27 asmenys, atlikta keliasdešimt kratų juvelyrikos parduotuvėse, įtariamųjų namuose, automobiliuose.
„Informacija visada keičiamasi, betarpiškai ji gauta dar vasarį susitikus Eurojusto būstinėje Hagoje. Po to tuoj pat buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, – dėstė R. Urbonas, pridėjęs, kad nusikalstamos veiklos Lietuvoje galėjo būti vykdomos nuo pernai lapkričio.
Įtarimai esą pasitvirtino, tačiau tyrimas dar nebaigtas. Pasak R. Urbono, duomenys rodo, kad neteisėto verslo gijos veda į kitas ES šalis – manoma, ten buvo nustatytas galimai nuslėptomis pajamomis įgyto nekilnojamojo turto buvimas. M. Venskūnas pridėjo, kad konspiracijai išaugus įtariamieji nuomodavosi butus Varšuvoje, kur būdavo vykdomi susitikimai ir perimami grynieji.
„Kas liečia Vokietijoje atliekamą tyrimą, kuris daug platesnis – įvardijama 200 mln. eurų šešėlinė apyvarta – tos nusikalstamos veikos tiriamos, kurios vykdomos pasitikėjimo tarp įtariamųjų, jų paslaugomis besinaudojančių asmenų, pagrindu. Giminystės ryšiais naudojamasi dėl pasitikėjimo, kad nenutekėtų informacija“, – tvirtino R. Urbonas.
Įtariamiesiems – kalėjimas, valstybei – milijonas
D. Valkavičius įvardijo, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą, pagal dabar inkriminuojamas veikas įtariamiesiems numatyta iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau labai tikėtina, kad atsiras naujų įtarimų. Informacija toliau bus renkama, tikrinama, ar dokumentuose nurodomos realios sumos.
„Dėl turto paieškos – prokuratūra dės pastangas nustatyti, kiek ir kitokiu pavidalu buvo generuojama grynųjų pinigų. Stengsimės, kad greičiausiu metu 1 mln. ir 30 tūkst. eurų būtų pervesta į valstybės biudžetą“, – sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
Įvardijęs kitą precedentą, pagal kurį prokuroras milijonines neteisėtai įgytas lėšas pervedė į valstybės biudžetą, D. Valkavičius patikino, kad ir šiuo atveju bus dedamos visos pastangos, kad nemenka suma greituoju būdu atsidurtų Lietuvos biudžete.