Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, siekdamas išsiaiškinti ar darbo metu jis gali būti filmuojamas apsaugos kamerų.
„Mano darbovietėje yra įmontuotos stebėjimo kameros, kurios visada įjungtos. Ar darbdavys gali taip laisvai mane nuolat filmuoti? Kokiu tikslu jis šiuos vaizdo įrašus vėliau gali naudoti?“ – klausia skaitytojas.
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Vaizdo stebėjimo kameras jau turi dažna darbovietė. Darbdaviai neretai net nesusimąsto apie savo darbuotojų teises ir filmuoja juos įvairiuose darbovietės veiklos procesuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbdaviams norintiems stebėti savo darbuotojus vaizdo stebėjimo kameromis yra keliami tam tikri reikalavimai.
Visų pirma, vaizdo stebėjimui turi būti nustatytas konkretus tikslas, kuris neturi prieštarauti įstatymams bei kitiems teisės aktams. Šis tikslas turi būti pakankamai rimtas, kaip pavyzdžiui – stebėjimas vaizdo kameromis siekiant užtikrinti darbų saugą.
Nusistačius šį konkretų tikslą vaizdo kameromis surinkti duomenys nebegalėtų būti naudojami kitu tikslu. Renkant duomenis dėl darbo saugos užtikrinimo, nebus galima jų panaudoti siekiant nustatyti, ar darbuotojai darbo metu atliko darbines funkcijas.
Darbdavys taip pat turėtų atsakyti į klausimą: ar iškeltam teisėtam tikslui įgyvendinti pasirinktos proporcingos priemonės? Darbdavio pasirinkta priemonė iškeltam tikslui pasiekti turėtų būti kuo mažiau ribojanti asmens privatumą.
Pavyzdžiui, vietoj vaizdo stebėjimo kamerų, darbdavys galėtų įdiegti kodines durų sistemas, kad į patalpas negalėtų patekti pašaliniai asmenys, ir tokiu būdu apsaugoti įmonės turtą.
Antra, darbdavys privalo turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui. Įprastai darbdaviai siekia gauti darbuotojų, kurie patenka į vaizdo kameromis stebimą lauką sutikimus dėl jų vaizdo stebėjimo, tačiau darbuotojas šį sutikimą gali bet kada atšaukti.
2018 m. įsigaliojus Bendrojo duomenų apsaugos reglamentui atsirado teisėto intereso pagrindas, kuriuo galima remtis tik tuomet kai darbdavio interesas yra viršesnis nei darbuotojo. Tai reikštų tokius atvejus kai darbuotojas nėra davęs sutikimo dėl jo stebėjimo vaizdo kameromis, tačiau darbdavys siekdamas apsaugoti įmonės turtą vaizdo kameromis stebi darbovietę, kurioje darbuotojas dirba.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais yra galimas darbuotojų stebėjimas slaptomis vaizdo kameromis ir tai nepažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio, t. y. asmens privataus gyvenimo.
Konkrečioje byloje parduotuvė įrengė slaptas kameras įtariant, kad kai kurie darbuotojai vagia prekes. EŽTT pasisakė, kad šiuo atveju buvo teisėtas pagrindas įmontuoti slaptas vaizdo kameras, teismas taip pat teigė, kad bendrovė buvo pasirinkusi proporcingą būdą išsiaiškinti, ar tikrai prekės yra vagiamos ir svarbu, kad slaptos kameros buvo išmontuotos išsiaiškinus apie daromus nusikaltimus.
Teismas pabrėžė, kad yra labai svarbu asmenis informuoti apie duomenų apie juos rinkimą, tačiau esant proporcingam tikslui, galima atskleisti ir ne visą informaciją. Teismas taip pat pasisakė, kad toks slaptas stebėjimas be jokio konkretaus tikslo ar visą laiką būtų asmens privatumo pažeidimas.
Galiausiai, turi būti nustatytas duomenų saugojimo laikotarpis. Nufilmuota vaizdo medžiaga, net ir esant teisėtam pagrindui, negali būti saugoma neribotą laiko kiekį. Paprastai yra laikoma, kad vaizdo medžiagos saugojimas neturėtų trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.
Taigi, darbdavys atitikęs šiuos reikalavimus ir tinkamai pranešęs darbuotojams apie jų stebėjimą vaizdo kameromis turi paaiškinti, kodėl patalpos yra filmuojamos ir kodėl to reikia įmonės interesams įgyvendinti.
Darbdavys negali montuoti jokių stebėjimo kamerų jautriose vietose, tokiose kaip tualetai, persirengimo kambariai ir panašiai. Vaizdo stebėjimo kamerų tikslas darbovietėje turėtų būti išskirtinai tik siekiant apsaugoti darbuotojų ir įmonės turto saugumą.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el. paštu [email protected].
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros „Advocatera“ interneto svetainėje.
